Įžymaus CCCP ir JAV disidento Valdo Anelausko paskaita Vilniuje

Print

Laikraštyje „Respublika“, prisimenu, ne taip seniai buvo interviu su įžymiuoju lietuviu keliautoju Pauliumi Normantu tai jisai labai gerai ten apibūdino, kad Lietuvoje situacija dabar yra rūsti. Būtent rūsti. Arba dar galėčiau pakartot ką, irgi, beje, „Respublikos“ laikraštyje, skaičiau, skaitytojo, pasirašiusio tik kaip „pensininkas Povilas iš Marijampolės“, laiške, kad „tai, ką dabar girdi mano ausys ir mato mano akys, verčia ne sunerimti, o tikrąja šio žodžio prasme panikuoti“. Būtent!
Lenkų (ne tik lenkų, bet ir lietuvių!) poetas Adomas Mickevičius kadaise palygino Lietuvą Tėvynę su sveikata (Litwo! Ojczyzno moja! ty jesteś jak zdrowie), sakydamas, jog ją labiausia žmogus brangina tik praradęs... Na, mums lietuviams-emigrantams tai šitoks palyginimas, manau, yra gal suprantamesnis turbūt net labiau, negu pačioje Lietuvoje gyvenantiems lietuviams. Todėl kad, deja, neįmanoma emigrantui Tėvynės savo pasiimti ir, kaip sakoma, ant batų padų su savimi išsinešti. Tad mes jau ir esam ją bent dalinai iš tiesų realiai praradę. Tik širdyse visur ir visada tebeturime. Tačiau dabar tai štai sulaukėm jau tikrai tokių nesveikų laikų, kad Lietuvą, deja, galima palyginti šiandien ne su sveikata, o greičiau su liga, sukeliančia vien tik skausmą. Taip, būti lietuviu šiandien jau pasidarė išties tarsi liga. Lyg negyjanti žaizda, lyg koks dantų skausmas, kuris nuolat kankina.
Lietuvoje tai dabar padėtis ir iš tiesų dabar, mano nuomone, beveik katastrofiška. Tas man, net ir per didelį atstumą stebint (o dabar turėjau progos pamatyt ir iš arti), yra absoliučiai akivaizdu. Lietuvos dabartis mane, ne, tikrai nenuteikia optimistiškai. Ateitis tuo labiau. Tačiau aš tai visą laiką ligi šiol dar vis stengiausi (ir dalinai tebesistengiu) perdaug aštriai dabartinės Lietuvos realijų nekritikuot. Taip darau todėl, kad Lietuva, kokia ji dabar bebūtų, vis tiek gi yra mums visiems, kaip ne kaip, vienintelė ir nepakeičiama Tėvynė. Kaip motina, kad ir kokia gal jau sena, ligota ji bebūtų, bet kiekvienam vis tiek visada jo mama yra pati gražiausia... Taip ir Tėvynė. Bent jau man tai Lietuvos niekas nepakeis. Kur aš bebūčiau, vis tiek esu ir būsiu visada Lietuvos ir lietuvių tautos dalimi. Taigi ir nesinori tad save patį bent jau svetimųjų akivaizdoje pernelyg skaudžiai vanot. Tačiau dabar paskutiniu metu, ką gi, turiu pasakyt, jau ir mano kantrybė beveik visiškai išseko. Nenorėčiau aš čia į pernelyg ilgus postringavimus leistis, tačiau būtina pasakyt, jog man tai jau galutinai pasidarė aišku, kad Lietuvoje reikalai tikrai kuo tolyn tuo blogyn ir blogyn ir blogyn...

Tačiau ką aš norėčiau kaip galint aiškiau šiandien jums pasakyt (ypatingai pabrėžti) tai kad nereikia šiandien dėti lygybės ženklo tarp Lietuvos ir šitos joje esančios dabar valstybės. Taip, kiekvienas lietuvis turi būti lojaliu Lietuvai, lietuvių tautai (na, aš dar pridėčiau ir mūsų visai baltajai rasei), tačiau tas jokiu būdu nereiškia, jog reikia būti lojaliu taip pat ir dabartinei šitai Lietuvoje esančiai valstybei. Ką gi, galiu pasakyti apie save štai taip, kad aš visada mylėjau ir mylėsiu Lietuvą savo Tėvynę, kur gimiau ir užaugau, myliu ją ir mylėsiu, visai nepriklausomai nuo to, kokia ji šiandien yra ar kokia kada dar gal bus, ar kur aš pats bebūčiau, tačiau apie dabartinę šitą Lietuvoje esančią valstybę – taip vadinamą Lietuvos Respubliką – na tai pas mane jau visiškai kitokia nuomonė. Labai bloga nuomonė. Aš pats sakiau, sakau ir sakysiu, jog nors aš esu savo Tėvynės Lietuvos patriotas, savo tautos patriotas, bet tik jau ne šitos dabartinės Lietuvos Respublikos patriotas. Man šita dabartinė čia esanti valstybė, jeigu švelniai diplomatiškai bandyt išsireikšt, tai ji nereiškia nieko, o jeigu tiesiai šviesiai mano požiūrį ją išsakyt – tai ji yra mano priešas, kaip ir visos lietuvių tautos šiandien ji yra priešas. Tad ir aš esu jos priešas.
Ir niekada aš nesutiksiu su tais, kas sakys man, kad dabartinė valstybė Lietuvoje tai atseit yra lietuvių valstybė, kad ją atseit vis tiek, visai nesvarbu kokia ji bebūtų, vis tiek ją reikia gerbt, būti jai lojaliais, ginti, ir gal net mylėt, nes ji vis tiek atseit tarnauja mūsų lietuvių tautos interesams, o ne svetimųjų, ne mūsų priešų interesams, kaip kad buvo anais (LTSR valstybės) laikais. Nesutinku su tokia nuomone, absoliučiai nesutinku, ir nesutiksiu. Nesutikau prieš gegužės 17-tos įvykius, na o dabar tai jau tuo labiau nesutinku.
Todėl man, kaip kad vienas kažkoks Norvegijoje gyvenantis lietuvis buvo gerai pasakęs, man Tėvynės ilgesys egzistuoja, bet Lietuvos Respublikos kaip valstybės – ne.
Štai, pavyzdžiui, prisimenu skaičiau internete kaip minėjo pernai pas jus 70-ąsias trėmimų metines ir visi dabartinės valdžios, kaip čia jūs juos vadinat, „valdžiažmogiai“, su prezidente priešakyje, kalbėjo apie tai, kad atseit „nieko neverta valstybė, kuri statoma ant ašarų, vargų ir kančios“ (čia būtent buvo pačios prezidentės žodžiai). Tačiau ar ne apie būtent šiandieninę Lietuvos valstybę būtent kaip tik šitaip ir galima pasakyt, kad ji dabar būtent niekinė, t.y. nieko neverta, nes yra ji pastatyta būtent ant žmonių ašarų, vargų ir kančios?
Šita dabartinė Lietuvos žemėje esanti valstybė ne tik kad nėra nepriklausoma (kaip kad Romualdas Ozolas sakė, „Kai kas nors kalba apie Nepriklausomybę, man net nepatogu klausytis. Kur jūs ją matote?“), bet ir išvis yra lietuvių tautos priešų dabar įrankis, kilpa ant lietuvių tautos kaklo, kad sunaikint mūsų tautą, kad palikt Lietuvą, kaip kadaise Suslovas norėjo, be lietuvių... Žodžiu, kad pagaliau įgyvendint Suslovo svajonę... Šita dabartinė tokia valstybė atnešė mūsų tautai tai būtent vien tik ašaras, vargus ir kančias. Todėl, mano giliu įsitikinimu, yra net tiesiog nepadoru dabartiniams „valdžiažmogiams“ postringaut apie tremtinius, tikėjimą teisingumu, kuris negali būti sunaikintas amžinai, ir panašiai. Tai tiesiog... na, tiesiog švenvagystė!
Net ir Landsbergis begėdiškai, net nemirktelėjęs, išdrįso šita proga lietuvių visų įžūliai paklaust „kodėl užuot stoję kovoti dėl teisingumo, lietuviai bėga iš Lietuvos“... O gi juk jisai tai būtent ir kaltas dėl to, kas lietuviams Lietuvoje atsitiko, nuo ko žmonės ir bėga dabar! Na, ne vien jisai, ir Grybauskaitė ir Adamkus, ir Brazauskas, ir kiti yra kalti... Visi jie yra dabar lietuvių tautos genocido vykdytojai.
Juk tereikia paieškot internete elementaraus apibūdinimo, kas tai yra genocidas, ir surastumėte, pavyzdžiui, štai tokį apibūdinimą: „Pagal Ženevos konvenciją – planuoti veiksmai, skirti tam tikros tautos arba gyventojų grupės sunaikinimui įgyvendinti, naikinant kultūrą, finansinę ir politinę bazę, sveikatos apsaugą ir t. t., siekiant, kad ta grupė žmonių ilgainiui išnyktų“ ir yra būtent genocidas... Taip kad šautuvas genocidui vykdyti nebūtinas. Užtenka valstybės, kuri statoma ant ašarų, vargų ir kančios, ir kuri būtent ir yra genocido įrankis. Tokia ji šiandien Lietuvoje.
Todėl, kad ir kaip paradoksiškai tas atrodo, bet kai pagalvoju dabar apie pernai per kovo 11-tos jaunimo eiseną matytą kažkokią protestuotoją, sėdėjusią viduryje gatvės ir laikiusią rankose plakatą su šūkiu „Nužudyk savyje valstybę“, tai man ir atrodo, jog šiandien Lietuvoje tas ir būtų bene pats teisingiausias šūkis... Šituose žodžiuose vis gi iš tiesų tai yra net labai gili prasmė...  Beje, tai yra žodžiai («Убей в себе государство!») iš dainos, parašytos dabar jau mirusio įžymaus (ir kadaise jaunimo tarpe labai populiaraus) rusų poeto ir muzikanto Jegoro Letovo, kurį aš kadaise jaunystėje gan neblogai asmeniškai pažinojau. Tą dainą jis buvo parašęs tada turbūt apie sovietinę valstybę, bet ji labai tinka ir tokioms valstybėms, kaip dabartinė Lietuvos Respublika. Gal, sakyčiau, net labiau tinka šiandien, negu anais laikais, nes sovietinės valstybės tai mes gi juk ir šiaip jau nepripažinom, buvom ją savyje nužudę, o gi dabar tai šita jūsų atseit valstybė Lietuvoje yra grynių gryniausia apgaulė, spąstai tautai, kad ją laikyt skurde, priespaudoje, baimėje, ir galų gale visiškai pražudyt...
Aš štai jau keli metai labai intensyviai stebiu, tyrinėju, galvoju, ir bandau tą lietuvių bėgimą iš Lietuvos suprast, kodėl šitaip atsitiko.
Pamenu, internete buvo straipsnis apie kažkokią Airijoje gyvenančią lietuvę, kuri parašė knygą apie savo emigracijos patirtį ir jinai sakė, kad jei emigrantai susikabintų rankomis, tai ta grandinė būtų nuo Lietuvos iki Airijos. Savotiškai simboliškas Baltijos kelias, po kurio pusė milijono lietuvių, lyg kokie benamiai elgetos, su terbom turėjo iškeliauti po pasaulį. Buvo laikas, kai trėmė, o dabar išsitrėmėm tautą patys...
Tai jau net ne emigracija vadina, o tiesiog evakuacija. Emigrantų srautas iš dabartinės Lietuvos prilygsta pabėgėlių srautui iš karo apimtos šalies.
Užpernai, sakysim, išvyko tiek žmonių, kad išeitų du miestai, kaip Marijampolė tokio didumo. Jeigu visi Marijampolės gyventojai staiga išvažiuotų ir viskas liktų ten tuščia, tai gi juk būtų kaip lyg Černobylis. Mane, beje, labai nustebino vienas dalykas, kad soduose visur dabar pilna buvo nenuskintų obuolių. Atrodo tikrai kaip lyg būtų po karo ar kokio žemės drebėjimo. Juk seniau taip tikrai nebūdavo, kad lapkričio mėnesį ant obelų, kada jau nėra lapų, kabotų gražūs raudoni obuoliai. Žmonės tikrai visada vaisius nuo medžių laiku švariai nuskindavo. Net jeigu ir nereikėdavo tų obuolių, tai bent kiaulėms sušerdavo. Gi dabar todėl man ir buvo keista, negalėjau suprast, kas atsitiko. Tai paskui man paaiškino, kad daug kas išvykę į užsienį ir nėra kam tuos obuolius nuskint. Ypač iš kaimų daug išvyksta, na tai tad ir stovi tos sodybos tuščios. Buvo, atsimenu, knyga tokiu pavadinimu „Sodybų tuštėjimo metas“ (neatsimenu, kas autorius), tai dabar jau tikrai būtent šitas apibūdinimas Lietuvai labiausiai ir tiktų.
Per šituos kelis dešimtmečius iš nepriklausomos Lietuvos juk emigravo dabar jau net nepalyginamai daugiau žmonių nei per karą. Per penkis dešimtmečius, kada Lietuva buvo Sovietų Sąjungoje, tai mūsų tauta ne tik kad nepražuvo (nežiūrint į tremtį ir Gulagus) bet netgi padidėjo. Tai statistika. Tikslius skaičius galima lengvai surast internete.
Taigi taip jau yra, kad Lietuvą Lietuvoje dabar greičiau prarandame nei prie sovietų. Aš Lietuvos demografiją gan rimtai paskutiniu metu studijavau ir nepaneigiamas faktas yra tai, jog nežiūrint į visą sovietinį terorą, trėmimus, gulagus, tarp 1939 metų ir 1989 metų gyventojų Lietuvoje vis tiek, kartoju, net padaugėjo (1939 metais buvo 2 880 000, o 1989 metais 3 690 000 žmonių). Taigi beveik milijonas prisidėjo! Ir, kaip žinia, tas gyventojų skaičiaus didėjimas pas mus tai buvo ne kaip Latvijoje ir Estijoje, į kur paprasčiausia atvyko gyvent daug rusakalbių svetimtaučių. Lietuvoje dauguma gyventojų visada buvo ir yra būtent lietuviai.
O dabar gi štai jau baisu gi kas darosi, lietuvių tauta jau visai tiesiog dramatiškai tirpsta. Lietuva praranda lietuvius, o lietuviai praranda Lietuvą...
Jeigu pusė milijono žmonių pabėgtų iš, sakysim, iš Lenkijos, Rusijos, ar Ukrainos kokios, tai nelabai gal ten net ir pasijaustų, tačiau kada Lietuvoje išvis vos tik trys su trupučiu milijonai žmonių buvo, tai šitoks masiškas dabar bėgimas gi jau, sakau, išties yra tikra katastrofa. Taigi, išeina, kad tikrai dabar iš šitos, atseit „laisvos“ jau ir „nepriklausomos“, dabartinės Lietuvos pabėgėlių netgi daugiau, negu kad buvo kada žmonės bėgo „nuo ruso“. Tai nuo ko jie visi dabar masiškai bėga?
Aš anksčiau vis būdavo galvodavau, kad gal tie emigrantai dabartiniai tai iš tikrųjų dauguma paprasčiausia visokie tik, kaip sakoma, žalesnių ganiavų ieškotojai, bet dabar supratau, kad juk negali gi būt, kad tokių lietuvių net pusė milijono. Juk negali tūkstančiai (dešimtys, šimtai tūkstančių!) lietuvių būti visiškai neteisūs, ar visiškai nepatriotai. Turiu omeny tuos, kas iš Lietuvos jau pabėgo. Jei žmonės šitaip masiškai visi bėga, tai negi tik jie patys atseit yra blogi, o Lietuvoje tai gyventi visai gera?
Lyg iš skęstančio laivo iš Lietuvos žmonės bėga... Baisu net pagalvot, kad šitaip viskas apsisuko. Kas būtų galėjęs įsivaizduot tada kai lietuviai masiškai eidavo į visus tuos Sąjūdžio mitingus 1988 ir 1989 metais, ar kada 1990 ir 1991 metais gynė Seimą ir TV bokštą, kad po 20 metų bus štai šitokia baisi ir beviltiška padėtis Lietuvoje.
Juk net ir a.a. poetas Justinas Marcinkevičius pasakė, kad Baltijos kelyje tai visas Lietuvos atgimimas kaip ir užsibaigė, o paskui jau buvo tik išsigimimas...
Na o dabar tai, kaip vienas gydytojas, skaičiau internete, labai taikliai pastebėjo, Lietuvos visuomenės padėtis jau panaši į sunkia liga sergančio ligonio būklę. Kažkas, pamenu, buvo labai gerai pasakęs apie Rusiją, bet ir Lietuvai kuo puikiausiai galima tą pritaikyt, kad tai kas įvyko šalyje per pastaruosius kelis dešimtmečius, tai ne krizė, o lyg klinikinė mirtis.
Na tai tada, žinot, kokia gi tada pagarba, koks lojalumas, o tuo labiau meilė šitokiai, kaip dabar, valstybei gali būt. Tai juk būtų panašu į kaip kad rusai būna sako, kad atseit «если муж свою жену не бьет, значит не любит» (jeigu vyras žmonos nemuša, tai reiškia nemyli). Nežinau, ar čia tik toks jumoras pas juos, ar iš tikrųjų taip yra, bet gi juk dažnai būna ir rusiškuose filmuose rodo, kad kuo daugiau vyras rusę muša tai jinai jį tik dar labiau už tai myli... Na o jeigu visai nemuša, tai jau iškart jai ir įtartina pasidaro, kad gal kitą kokią susiradęs...
Moksliškai tai šitokia „meilė“, kada žmogus kančiose, skriaudose, įžeidimuose ir pažeminimuose patiria lyg malonumą, kaip žinia, vadinama mazochizmu. Na, dar galima, aišku, pavadint ir krikščionybe, nes gi juk, žinot, kaip krikščionybė moko, kad jei tau sudavė į vieną skruostą, tai pasakyk ačiū ir atsuk kitą, mylėk savo priešus, būk nuolankus lyg avinėlis ir t.t.. Man šita krikščioniška nuolankumo filosofija tai ir yra pati šlykščiausia. Taigi, supraskit, man nepriimtina jokia tokia krikščioniška mazochistinė „meilė“, kada tave muša, iš tavęs visaip tyčiojasi, o tu vis tiek tą savo kankintoją tik dar labiau myli... Jeigu man tvos per vieną žandą, tai aš kito neatkišiu ir ačiū nesakysiu...
Manau, kad Lietuvoje dabar daug kas šitaip galvoja. Jei iš žmogaus Lietuvoje tyčiojasi ir jį skriaudžia, tai jis susikrauna lagaminą ir sprunka iš tokios Lietuvos neatsisukdamas... O ką žmogui daryt? Kovot už šviesą ir tiesą? Kaip? Prieš ką kovot? Anais laikais tai visi žinojom, kas yra mūsų priešas, žinojome ko nekęst ir prieš ką kovot, o dabar... Nušvilpė kauniečiai Kubilių, per Žalgirio arenos atidarymą, ir iškart jau kažkoks valdžios skalikas Delfyje jau viauksi, kad atseit lietuviai nušvilpė savo valstybę... Na ir teisingai, šitokią valstybę ir reikia nušvilpt! Kartu su visais kubiliais ją į istorijos šiukšlyną! Tačiau dauguma žmonių tai gi yra pasimetę, nežino ką daryt, o gyvent šitaip nenori (gyvenimas tai gi juk tik vienas), todėl ir bėga masiškai iš Lietuvos, kasmet tarsi po vieną miestą iš Lietuvos žemėlapio ištrindami...
Manau, kad ir absoliuti dauguma tų lietuvių, kur iš Lietuvos į airijas ir anglijas pabėgo, irgi turbūt lygiai tą patį pasakytų, kaip aš dabar, jog jie būtent ne nuo Lietuvos Tėvynės bėga, o nuo šitos dabartinės Lietuvos valstybės. Jie šitos valstybės nekenčia ir nenori, kaip ta rusė, per vieną žandą gavę dar ir kitą atkišt, ir ačiū dar pasakyt... už tai, kad muša...
Man tai tikrai tiek daug kas dabartinėje Lietuvoje (vėl patikslinu – Lietuvos valstybėje) yra nepriimtina, kad jeigu gerai pagalvot tai man ji ir išvis yra turbūt net labiau nepriimtina dabar, negu buvusi Tarybų Sąjunga. Ana tai buvo mūsų priešų valstybe ir aš tą sovietinę valstybę jau, galima sakyt, nuo vaikystės buvau savyje nužudęs, ji man paprasčiausia neegzistavo, gyvenau joje lyg kalėjime, neigiau ją ir tiek. Tačiau dabartinė tai gi juk nėra mums lietuviams atvirai okupanto primesta, ne rusai, o lietuviai ją šitokia padarė. Tokią, kad daugumai lietuvių ji jau tapusi baisesne ir už karą ir už marą, bėga iš jos žmonės kaip lyg nuo kokio didžiausio siaubo.
Juk, sakau, pagalvokit, net ir iš kokio nors Afganistano, kur karas vyksta, ar iš Irako, iš Libijos, šitaip masiškai turbūt žmonės nebėga, kaip dabar iš Lietuvos. Aš čia neturiu po ranka tikslių skaičių, kiek iš kur bėga, tačiau esu įsitikinęs, kad jeigu palygint (pagal bendrą gyventojų skaičių ir procentą kiek žmonių emigruoja) tai Lietuva dabar turbūt tikrai aplenktų net Iraką ar Afganistaną. O juk Lietuvoje tai nėra karo, nėra realaus bado. Reiškia, kad kažkas yra baisiau net ir už karą.
Taip kad, sakau ir sakysiu, tarp Lietuvos mūsų Tėvynės ir Lietuvos dabartinės valstybės jokiu būdu negalima dėti lygybės ženklo. Nė aš to nedarau, nė turbūt absoliuti dauguma lietuvių, kas šitos dabartinės valstybės nekenčia ir nuo jos neatsisukdami bėga.
Šita dabartinė lietuvių tautą žudanti valstybė nėra Lietuva, tai greičiau antilietuva. Ši valstybė tai yra dabar lietuvių tautos priešas, pats didžiausias šiuo metu priešas, nepalyginamai didesnis už bet kokius išorinius priešus.
Tačiau, žinote, man tai ne ekonominiai nepritekliai Lietuvoje atrodo baisiausi, o tautos aplamai žūtis. Todėl aš apie ekonomiką tad ir stengiuosi kaip galint mažiau kalbėt. Yra svarbesnių dalykų. Aš tai nesu linkęs pernelyg užakcentuot vien tik ekonominių problemų. Juk visokie ekonominiai sunkmečiai ir krizės tai ateina ir praeina, o lietuvių tauta tūkstantį metų išliko. Gi juk net premjeras Kubilius buvo labai teisingai pasakęs, kad per praėjusį tūkstantmetį tikrai yra buvę Lietuvoje nepalyginamai didesnių ir baisesnių sunkmečių, negu kad dabar. Net per komunistinį sovietmetį, sakau, mūsų tauta ne tik kad neišnyko, bet netgi padidėjo.
Rinkimai dabar štai eilinį kartą būtent parodė ir įrodė, kad Lietuva, kaip profesorius Vytautas Radžvilas labai teisingai buvo pastebėjęs, tyliai gęsta ir kad mūsų lietuvių tautos laukia labai liūdnas liūdnas galas. Ir iš profesoriaus Radžvilo to pasisakymo tai aš tada, pamenu, net nusikopijavau tą vietą, kur jisai sako, kad Lietuvos žmonės emigruoja, žudosi, prasigeria šiandien ne tik todėl, kad Lietuvoje yra blogai gyventi, o dėl to, kad žmonės tiesiog jaučia juos naikinančią kažkokią lyg šėtonišką juodą jėgą...
Kažkada, prieš kokia dešimt metų, buvau parašęs straipsnį (kurio Lietuvoje, kai nusiunčiau į kelis laikraščius, aišku, niekas nenorėjo išspausdint), tai buvau tame straipsnyje, pamenu, parašęs, kad jeigu sovietinė armija 1991 metų sausio 13-tą nužudė 14 lietuvių, tai paskui, jau nepriklausomoje Lietuvoje, patys save nužudė tūkstančiai... Juk, kaip žinia, Lietuva ilgus metus pirmavo (ir turbūt tebepirmauja) pasaulyje pagal savižudybių skaičių. O gi juk žmonės žudosi tai tikrai ne iš gero gyvenimo. Žudosi daugiausia tada kai gyvenimas tampa jau visiškai beviltišku...
Lietuvoje dabar, mano manymu, na, jau tikrai tiesiog vykdoma valstybinė ir tautinė savižudybė. Kaip lyg tai negana būtų to, kad Lietuva ir šiaip užima pirmą vietą pasaulyje pagal savižudybių skaičių, tai dar ir valstybės štai, sakyčiau, oficiali jau politika irgi yra tokia, kad prarast kaip galint daugiau žmonių.
Praras Lietuva lietuvius, o jų vietą paskui, aišku, užims koki nors iš Afrikos atsikraustę negrai. Lygiai kaip vokiečiai kadaise užėmė prūsų vietą.
Čia gi juk tokia paprasta aritmetika. Tereikia palygint kiek yra pasaulyje lietuvių ir kiek, sakysim, afrikiečių. Aš jau net nekalbu apie kinus ar indus, kurių kartu paėmus yra išvis beveik trys milijardai. Taigi, jeigu Lietuvon persikraustytų tik vieno procento viena dešimtoji dalis tų juodųjų žemės gyventojų, tai lietuviai gi iškart nuskęs lyg juodos smalos jūroje.
Kol kas, taip, dar nėra Lietuvoje šiuo atžvilgiu tokia bloga padėtis kaip daugelyje kitų Europos šalių, kur dabar labai sparčiai daugėja musulmonų ir negrų. Aišku, jeigu viskas ir toliau bus kaip dabar, tokia atvirų durų politika, tai ir Lietuva greit Europą pasivys. Ir tada jau tikrai iš juodo liūno bus neįmanoma išbrist. Nuskęs lietuvių tauta tame liūne. Lygiai kaip nuskęs ir švedai ir danai, ir norvegai, ir kitos Europos tautos. Gi balti žmonės sudaro dabar jau tik vos 9 ar 8 procentus pasaulio gyventojų.
Jei šitas tautos žudymas (ar savižudybė) toliau tęsis, tai po 50 metų tada Lietuvoje, bijau, išvis jau lietuvių gal mažai bus belikę. Ne tik bėga iš Lietuvos žmonės, bet ir miršta lietuvių dabar žymiai daugiau, negu gimsta. Nyksta tradicinėmis buvusios gausios lietuvių šeimos. Mokslininkų nuomone, esant tokiam gimstamumo lygiui, tai jau po 75 metų Lietuvoje gyventojų sumažės pusiau, t.y. vietoj dabar gyvenančių 3 mln. gali likt tik 1,5 mln., o po 300 metų teliks išvis tik 100 tūkstančių lietuvių. Taigi, visą lietuvių tautą bus galima tada ir sutalpinti į vieną maždaug Marijampolės didumo miestą. Kiti sako, kad po poros šimtų metų Lietuvoje jau ir išvis nebebus lietuvių, net nė šimto tūkstančių neliks. Lietuvių tauta nebesulauks XXIII amžiaus. Priežastis – visi iki vieno jos atstovai arba asimiliuosis kitose tautose arba išmirs maždaug iki 2170-ųjų.
Šitokią grėsmingą žinią mums bando pranešti ir statistikos ir ekonomikos mokslų specialistai. Socialinius reiškinius stebintys bei analizuojantys ekspertai nemato nei gyventojų nei valdžios čia jokių pastangų Lietuvoje dabar užkirst kelią artėjančiai demografinei katastrofai. Priešingai, viskas yra daroma kaip tik ta būtent linkme, kad Lietuvoje būtent neliktų lietuvių. Na o tada jau, sakau, mūsų protėvių krauju ir prakaitu aplaistytoje žemėje, aišku, šeimininkaus kokie nors iš Afrikos ar Azijos atsikraustę „juodaodžiai lietuviai“...
Pamenu, skaičiau kažkada „Lietuvos ryte“ apie „juodaodžio norvego“ nuotykius Kaune. Taip, būtent šitaip ir buvo parašyta – „juodaodis norvegas“! Na, argi būtų išvis įmanoma sveiku protu net įsivaizduot kokį didesnį absurdą, negu negro pavadinimas norvegu. Juk tai jau tikrai absurdo viršūnė. Tačiau čia nėra koks specifinis tik šiandieninės Lietuvos „politkorektiškos“ žiniasklaidos absurdas. Tai yra naujosios visos globalistinės ideologijos sudėtinė dalis. Tai ir yra būtent tos taip vadinamos „naujosios pasaulio tvarkos“ (New World Order) jau visiems lyg privalomas mentalitetas...
Būtent to kosmopolitai-internacionalistai-globalistai dabar ir siekia, kad nebūtų tautų, kaipo tokių, kad visi taptų lyg koki benamiai klajokliai ir kad kiekvienas negras, gyvenantis ar Norvegijoje ar Lietuvoje, būtų ne tik vadinamas, bet ir iš tikrųjų laikomas norvegu ar lietuviu... Jeigu kas Lietuvoje gyvena, tai ir lietuvis – tokia jų ideologija...
Pamenu, irgi, atrodo, „Lietuvos ryte“, 2006 metais, buvo jau tikrai labai iškalbingai pavadintas straipsnis, „Ar angliškai kalbantis juodaodis musulmonas gali būti lietuvis?“
Visai nesvarbu atseit, kas iš tikrųjų tautą padaro tauta, kad tai bendras kraujas, istorija, kultūra, tradicijos, papročiai, saugoti ir puoselėti ilgais šimtmečiais. Aš turiu net nusikopijavęs iš lietuviško kažkokio laikraščio kaip vienas dabartinės Lietuvos žinomas politikas pasakė, kad „po kelerių metų rugsėjo 1-ąją į Lietuvos mokyklas ateis mokytis juodaodžiai vaikai, kurie drauge su mūsiškiais giedos Lietuvos himną“. Naivu manyti, kad taip niekada nenutiks, nes taip jau nutiko Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje ir kitose Europos valstybėse. Aš tą sakau visiems visur ir visada. Tų juodų Lietuvos himno giedotojų labai greitai gali būti tiek daug, kad baltas žmogus lietuvis Lietuvoje taps jau ne tik kad mažuma, bet tiesiog retenybė.
Gi Kazimieras Uoka, kalbėdamas vienoje laikraščio „Respublika“ surengtoje diskusijoje, juk atskleidė prezidentės Grybauskaitės planą, padaryt taip, kad Lietuvoje lietuvių liktų ne daugiau kaip 60 procentų. Prezidentė labai aiškiai (ir ganėtinai viešai) yra pasakius, kad būtent šito ir siekiama ir būtent taip bus.
Paskui, vėl, vienintelis tiktai laikraštis „Respublika“ paskelbė tą naujieną, kad tuoj atveš į Lietuvą pabėgėlių iš Afrikos, o reakcijos visuomenėje tai išvis jokios, absoliučiai jokios! Jau turbūt apskritai visi ir pamiršo tą žinią. Kas išvis apie tai girdėjo. O tie etiopai jau turbūt Kaune...
Dabar jau galima neabejot, kad už dar poros metų ir į Lietuvą pradės masiškai plūst negrai ir musulmonai, kaip tai jau atsitiko daugmaž visur Europoje. Todėl tad ir pratina jus valdžia prie taip vadinamos tolerancijos. Iškrypėlių paradai tai gi tik pradžia. Nuo to, beje, visur prasidėjo. Todėl, kad savus iškrypėlius, koki jie šlykštūs bebūtų, vis tiek lengviau europiečiams toleruot, negu kokius iš Arabijos dykumų atsikrausčiusius dušmanus ar laukinius Afrikos negrus. Čia lygiai kaip pratinimas prie nuodų, ar kokių narkotikų. Iš pradžių duoda silpnesnius, mažomis dozėmis, o paskui jau vis daugiau ir daugiau ir daugiau... Na, šitaip buvo Vakarų Europoje, bet Lietuvoje dabar tai viskas vyksta jau kur kas sparčiau. Todėl, kad Lietuvoje tai globalistams, visokiems donskiams, jau gi nereikia eksperimentuot, bandyt viską pamažu atsargiai daryt, kaip kad reikėjo prieš 40 metų kokioje nors Olandijoje ar Švedijoje, nes dabar jau jie turi pakankamai patirties, kurią tereikia pritaikyt Lietuvoje. Viskas jau iš anksto suplanuota ir atrepetuota. Jeigu pavyko Olandijoje ir Švedijoje, tai kodėl gi turėtų nepavykt Lietuvoje? Tuo labiau, kad lietuvių tauta, po ilgų sovietinės priespaudos dešimtmečių, tai gi visiškai beveik, galima sakyt, buvo praradus imunitetą. Todėl ir atsidūrė iš vieno tautų kalėjimo iškart kitame...
O tikėtis, kad negrai į Lietuvą nevažiuos dėl to, kad Lietuvoje žymiai blogesnė ekonominė padėtis, negu kitur Europoje, tai gi juk yra visiškai absoliučiai naivu šitaip galvot! Kad ir kokia pas jus čia padėtis bloga bebūtų, bet vis tiek ji yra nepalyginamai (šimtą kartų!) geresnė, negu kur nors Somalyje, Konge, Mozambike, Zimbabvėje. Jeigu pažiūrėt į pasaulio valstybių ekonominio (ir šiaip) išsivystymo rodiklius, tai Lietuva tame sąraše vis gi randasi maždaug kokioje gal 50 vietoje, o išvis tai pasaulyje yra apie 200 valstybių. Taigi, reiškia, yra bent 150 šalių, kur gyvenimas blogesnis, negu Lietuvoje. Aišku, visi tie į Europą migruojantys negrai norėtų patekt į turtingas šalis, bet jeigu atsiras galimybė patekt bent jau į Lietuvą, teks rinktis tarp Somalio ir Lietuvos, tai negras bus laimingas atsidūręs bent jau Lietuvoje.
Na o kad Lietuvoje šalta, tai gi jie, pasirodo, šalčio nebijo. Negrai greitai prie visko adaptuojasi, turbūt ir prie šalčio. Man pasakojo, kad net Suomijoje jų jau pilna, o ten tai gi gerokai šalčiau būna, negu Lietuvoje, žiemos ten ilgesnės. Sako, prieš 15 metų tai jokių negrų Suomijoje dar išvis nebuvo, o dabar Helsinkyje jau net yra keletas tokių vietų kur net ir dienos metu patys suomiai bijo eit. Todėl, kad ten daugiausia vien visokie pabėgėliai iš Somalio ir kitų Afrikos šalių gyvena. Vadinasi ta vieta „Mogadišo aveniu“. Mogadišas, kaip žinia, yra Somalio sostinė Afrikoje. Ir jeigu tie somaliečiai nebijo suomiškų žiemų, tai lietuviškų jie tikrai nepabūgs.
Reiškia, kad jiems ten nėra per šalta. Jau geriau gyvent Suomijoje šaltai, bet sočiai, negu Afrikos šilumoje nudvėst iš bado. Pas juos tai ten gi tikras badas. Lietuvoje žmonės dejuoja, kad atseit blogai gyvent, bet jeigu palygint su negrų gyvenimu Afrikoje tai pas jus gi čia iš tiesų beveik rojus. Negrų supratimu. Todėl bet koks afrikietis, nė kiek nedvejodamas, iškeistų gyvenimą Afrikoje į gyvenimą Lietuvoje, net ir tokioje, kokia ji dabar yra. Jeigu galėtų pasirinkt tarp Lietuvos ir Suomijos, tai turbūt, manau, rinktųsi Suomiją, nežiūrint, kad ten šalčiau net negu Lietuvoje, bet jei rinktis tarp Lietuvos ir Afrikos, tai jūs gi juk irgi nesirinktumėte Afriką...
O dabar yra tokia Europos Sąjungos beveik jau kaip oficiali politika, kad sudaryt negrams iš Afrikos palankias galimybes apsigyvent ir įsidarbint Europoje. Kol kas dar atvirai to neskelbia, bet jau prieš pora metų buvo labai daug ką atskleidžiantys straipsniai keliuose Anglijos laikraščiuose apie tai, kad yra net specialus planas iki 2050 metų apgyvendint Europoje daugiau negu 50 milijonų afrikiečių. Todėl, kad Europoje atseit trūksta žmonių, greitai atseit visai nebus kam dirbt. Na, iš tiesų Europoje dabar gimstamumas tai yra labai mažas, kasmet visur miršta daugiau baltų žmonių, negu gimsta, o Afrikoje yra gyventojų didžiulis perteklius. Pavyzdžiui, 1960 metais balti žmonės, gyvenantys Europoje, Amerikose, Australijoje, sudarė ketvirtadalį pasaulio gyventojų. Tada pasaulyje išvis gyveno trys milijardai žmonių ir iš jų 750 milijonų buvo balti. Gi per praėjusius 50 metų viskas labai radikaliai pasikeitė. Dabar pasaulyje jau yra virš šešių milijardų žmonių (ar net septyni milijardai) ir tarp jų balti sudaro jau tik mažiau kaip šeštadalį. Prognozuojama, kad 2050 metais balti žmonės jau bus tik vos dešimtadalis pasaulio gyventojų. Jeigu 2000 metais Europoje (įskaitant europinę Rusijos dalį) gyveno 728 milijonai žmonių, tai iki 2050 metų žmonių Europoje sumažės ligi 600 milijonų. Tai yra oficialios demografinės prognozės. Ir dar būtina čia pridurt, kad iš tų 600 milijonų tai didelė dalis gi bus jau ne europiečiai. Europos gyventojai, tačiau ne balti... Taigi šitokios prognozės apie Europos ateitį išties yra baisios.
Na o lietuvių tautos vidiniai priešai, visokie tie čia donskiai ir nidos vasiliauskaitės, tai gi juk nieko baisaus šitame nemato ir dabar ir visa Lietuvos valdžios politika būtent ir yra kaip tik nukreipta ta linkme, kad ir Lietuvoje iki 2050 metų bent jau trečdalis gyventojų būtų ne tik kad ne lietuviai, bet gal net išvis ir ne balti. Tai absoliučiai akivaizdu.
Tiems, kas netiki juoda Lietuvos ateitimi, tai paprasčiausia rekomenduočiau nuvažiuot, pavyzdžiui, kad ir į Europos Sąjungos sostinę Briuselį ir pasižiūrėt, kaip ten viskas jau dabar atrodo. Arba į bet kurį kitą didelį Europos miestą. Vieni jų yra baisesni, kaip kad, pavyzdžiui pietinės Švedijos miestas Malmas, arba Olandijos miestas Roterdamas, kur jau arti pusės gyventojų yra atsibastę musulmonai, kiti dar kol kas ne tokie baisūs, bet tai Europos būtent ateitis. Na o kadangi Lietuva dabar jau tapo dalimi būtent šitokios Europos tai, sakau, tad ir naivu būtų galvot, kad juodasis cunamis Lietuvą kažkaip stebuklingai aplenks... Ne vien tik Lietuvoje padėtis blogėja, o visur, visose šalyse, kur balti žmonės gyvena.
Rusijoje yra toks žydas dainininkas Aleksandras Rozembaumas tai viena daina jo vadinasi «Времена». Ten jis dainuoja apie tai, kas gali pasaulyje ir gyvenime atsitikt blogo, vardina visokius galimus (ir negalimus) atvejus... Yra tokie, pavyzdžiui, žodžiai: «Если вдрызг развалит Землю атомный взрыв ... Если черный попадет в Белый Дом...» (Jeigu žemę sugriaus atominis sprogimas... jeigu juodis papuls į Baltuosius rūmus)
Kas būtų galėjęs gi pagalvot, kad 44-as Amerikos prezidentas bus juodas. Prieš kokia 30 ar 40 metų didesnė tikimybė buvo, kad atominis karas tarp JAV ir TSRS prasidės, negu kad juodis galėtų kada nors JAV prezidentu tapt. Kada tą dainą Rozembaumas sukūrė tai toks atvejis buvo dar neįsivaizduojamas, o šiandien tai jau yra faktas, Baltuosiuose rūmuose Vašingtone sėdi Obamas. Bus jau antrą kadenciją!
Ar prieš 30 metų galėję būtų prancūzai, vokiečiai, švedai, kiti europiečiai, net įsivaizduot, kaip jų miestai atrodys 2012 metais, kiek juose bus musulmoniškų mečečių? Net ir prieš dešimt metų man buvo sunku (beveik neįmanoma) savo pažįstamiems europiečiams ką nors apie tai kalbėt, pranašaut šitokią ateitį, niekas netikėdavo, tiesiog nenorėdavo manęs net klausyt. O aš tai jau tada jaučiau, kad Europos ateitis bus juoda. Tačiau, kas dėl Amerikos prezidento, na tai ir aš tikrai prieš dešimt metų nebūčiau nė už ką patikėjęs, kad jis kada nors bus toks, koks dabar yra.
Lygiai kaip nebūčiau prieš 30 metų patikėjęs, kad laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje žmones 2012 metais teis už viešai išsakytą nuomonę, už internete parašytus kažkokius komentarus, kad konfiskuos iš disidentų kompiuterius, kaip anais laikais konfiskuodavo spausdinimo mašinėles.
Taigi, tikrai negaliu tad dabar šitokios Lietuvos pavadint laisva. Kas iš tos vėliavos ant Gedimino bokšto kada gali už išsakytas mintis išmest iš darbo ir įtraukt į saugumo juodus sąrašus. Kuo tai skiriasi nuo to kaip buvo prieš 30 metų?
Nežinau, paskaitykit gal „Siono išminčių protokolus“ ir iškart viskas pasidarys aišku, kas visa tai suplanavo, kam visa tai reikalinga ir naudinga, ir t.t. Kaip kad buvo toks Majakovskio eilėraštis, kur pasakyta kad «если звезды зажигают – значит – это кому-нибудь нужно».
Prieš du dešimtmečius, kai sovietinė imperija sugriuvo, tai mes tada visi jau manėm, kad ir komunizmas apskritai visam laikui pagaliau išnyks ir niekada jo daugiau pasaulyje niekur nebus. Tačiau jis ne tik kad neišnyko, bet netgi labai sparčiai atsigavo, atsinaujino, įgaudamas kitokį pavidalą, ir dabar štai jau yra, sakyčiau, netgi stipresnis, negu kad buvo tas anas, sovietinis jo variantas. Europa ir Amerika dabar, sakyčiau, tampa jau turbūt net labiau komunistinėmis, negu net Tarybų Sąjunga kad buvo. Tada komunizmu pas mus net ir valdžia nelabai tikėjo, o dabartinis šitas naujasis komunizmo variantas tai jau yra taip užvaldęs žmonių (ypač jaunų) sąmonę Vakaruose, kad daugelis jų, mano nuomone, yra net didesni komunistai dabar, negu buvo pats Leninas, ar Stalinas.  Esu su jais tais dabartiniais komunistais Amerikoje susidūręs ir tuo įsitikinau.
Dabar tiesiog akivaizdus komunizmo atgimimas. Visur. Net ir Amerikoje. Tik dabar komunistais vadintis jau nemadinga, tai visokių kitokių yra priedangų. Seniau vadindavo „klasių kova“, o dabar kova už „toleranciją“, „mažumų teises“ ir panašiai. Patys save vadina „naująja kaire“, „pažangiaisiais“, „liberalais“, „socialdemokratais“... Tačiau tikslas tai jų lygiai toks pats kaip ir anais laikais, būtent sunaikint Vakarų civilizaciją.
Taip atsitiko todėl, kad viskas kaip tik būtent šitaip gi ir buvo jau iš anksto suplanuota, kad sovietinis komunizmas atseit sugrius, visi mes galvosim, kad komunizmui jau apskritai galas, o tuo tarpu, lyg niekur nieko, ir išlįs jo šitas naujasis variantas, kokį dabar štai būtent visur jau ir matome. Ypatingai jis dabar, sakau, pastebimas Vakaruose. Toks tikslas komunizmo gi juk ir buvo, kad nugalėt būtent Vakarus. Iškart po revoliucijos Leninas ir Trockis bandė padaryt pirmiausia tą karine jėga, bet jiems tada nepavyko, nes Lenkijoje davė Pilsudskis bolševikams į kaulus.
Na o kad dabartinės invazijos nebūtų jau kam sustabdyt tai jie (Trockio pasekėjai) irgi jau iš anksto pasirūpino, kad europiečių sąmonė būtų atitinkamai modifikuota. Tą jie būtent pagrindinai ir darė paskutinius maždaug 50 metų, keitė žmonių mąstymą. Pamažu įtikino Europoje daugelį (ypatingai jaunimo tarpe), kad viskas, kas dabar vyksta, tai yra labai gerai, kad šitaip ir turėjo būti, kad tautos ir tautinės valstybės tai praeities atgyvena, kad visur turi būti, kaip jie mėgsta vadinti, „margaspalvės visuomenės“, kad tautinių valstybių išvis ilgainiui neturi likti, o tiktai pilietinės, t.y. kad bet koks iš Afrikos į Lietuvą atklydęs negras gali (ir turi!) būti vadinamas lietuviu, „juododžiu lietuviu“, na ir taip toliau, dar daug pas juos yra visokių idėjų, kaip Europą, visą mūsų baltąją rasę galutinai transformuot... Ir po to, aišku, sunaikint...
Aš, pavyzdžiui, per savo paskaitas universitete tai vis nuolat cituoju žodžius nuo 1970 metų bestselerio, kuris vadinasi „The Greening of America“ – tarsi kontrkultūros manifesto – viršelio. Jo autorius Čarlzas Raichas rašė:

„Ateis revoliucija! Ji skirsis nuo visų kitų praeities revoliucijų. Ji atsisuks į žmogų, o ne į klases, ir palies kultūrą, o politinių struktūrų pokyčiai įvyks tik paskutinėje stadijoje. Jai nereikia smurto, ir užgniaužti ją smurtu irgi nepavyks. Ji plinta stebėtinu greičiu, ir jau mūsų įstatymai, mūsų institutai ir socialinė struktūra keičiasi jos įtakoje... Tokia yra naujos kartos revoliucija!“

Tai būtent ir yra, kaip italų komunistas Antonijus Gramšis kadaise pavadino, „ilgas žygis per institucijas“.
Ką gi, prieš 40 metų, kada ta knyga pasirodė, jeigu būtų kas nors pasakęs, kad Amerikoje turi būt juodas prezidentas, tai tokį gal išvis net į beprotnamį būtų uždarę, kaip visišką pamišėlį. Tai būtų buvęs absoliučiai neįsivaizduojamas dalykas, kad Amerikos prezidentas būtų juodas. Dabar tai štai jau yra realybė. Taigi tokia tad revoliucija įvyko per vos 40 metų Amerikos gyventojų galvose. Baltų žmonių smegenyse!
Daugelis jų mąsto dabar jau taip, kaip mūsų priešai ir nori, kad mes visi mąstytume. Čia lygiai kaip kad kompiuterį reikia užprogramuot, ką jis turi daryt, tai ir žmogų lygiai taip irgi užprogramuoja.
Tai visų pirmiausia taip vadinama „Frankfurto mokykla“ modifikavo marksizmą, pridėdamas taip vadinamos kultūrinės hegemonijos idėją, kuria būtent ir vadovaudamiesi per paskutinius maždaug 50 metų neokomunistai ir pasiekė dabar štai šitų stulbinančių pergalių. Tokia pergalė tai Leninui ar Stalinui turbūt nebūtų galėjusi net prisisapnuot, kad Amerikos prezidentu taptų mulatas, kuris net visai ir neslepia savo radikaliai kairiųjų pažiūrų. Todėl kad Leninas ir Stalinas (ir netgi Trockis) buvo komunistai ortodoksai, t.y. kietakakčiai, kurie buvo įsitikinę, jog komunistinės revoliucijos pergalė visame pasaulyje bus galima tik jeigu proletarai visur sukils prieš kapitalistus. Tačiau tie visų šalių proletarai nė nesiruošė vienytis ir sukilt, nes gyvenosi prie kapitalistų jiems tikrai geriau, negu kad prie komunistų Rusijoje. Tada tad tas italas komunistas Gramšis ir pasiūlė, kad pirmiausia reikia radikaliai pakeist žmonių mąstymą, apdirbt jų smegenis taip, kad net ir revoliucijos paskui daryt jau nereikėtų, visi ir taip sutiks su viskuo, ką komunistai jiems lieps daryt... Frankfurto mokyklos filosofai-ideologai tas idėjas paskui išvystė. Ypatingai tame Markuzės nuopelnas.
Būtent tą mes dabar kaip tik ir matom. Na o Europoje tai viskas dar net sėkmingiau jiems pavyko, negu Amerikoje.
Ir tai yra toks jų kerštas mums už tą taip vadinamą „holokaustą“, kad atseit mes juos žudėm, o dabar jie mus už tai išvis sunaikins, kaip tautas... Tegul mūsų žemes kiti pasiima. Baltų žmonių, kartoju, pasaulyje yra mažiau negu 10 procentų, tai kada mes visai išnyksim tikrai bus kam mums priklausiusiose teritorijose gyvent. Mūsų šventoje žemėje! Kaip kad rusas sako, «свято место пусто не бывает»...
Na o lietuviai tai gi ir išvis juk jiems yra patys pagrindiniai „žydšaudžiai“! Tai ką jūs manot, jeigu jie net švedus nori sunaikint, švedus, kurie per Antrą pasaulinį karą buvo neutralūs ir žydus būdavo gelbėdavo nuo vokiečių, tai ką, mus lietuvius ką paliks ramybėje??? Švedų gal kokį vieną kitą, jiems prijaučiantį, gal ir paliks, bet jau mūsų tai tikrai ne. Taip užpludys Lietuvą negrais, kad tie ilgainiui mus paskui visus suės. Tiesiogine prasme!
Tas procesas dabar jau ne tik kad prasidėjęs, bet jau, galima sakyt, net ir įsibėgėjęs. O kad jūs to nepastebėtumėte, apie tai negalvotumėte, nekreiptumėte dėmesio, ir nieko nedarytumėte, tam nesipriešintumėte, tai gi būtent ir palaiko jie pas jus Lietuvoje todėl tarp žmonių tokią absurdišką nuomonę, kad vien tik Rusija buvo, yra ir bus didžiausias lietuvių priešas, o Europos Sąjunga (NATO, Amerika, Izraelis ir t.t.) tai atseit Lietuvos gelbėtojai... Atseit ne negrų ir musulmonų reikia lietuviams bijot, o rusų ir tik rusų... To baisaus „rusų meškino“, kuris atseit vis tik ir žiūri kaip Lietuvą praryt. Jums šitaip Landsbergis jau virš 20 metų aiškina.
Tas meškinas iš Rytų žiūri žiūri ir vis nepraryja, o Europos Sąjunga štai jau ėmė ir prarijo... Ne tik kad prarijo Lietuvą, bet net ir suvirškino jau, pavertė lietuvius, galima sakyt, visiškais vergais. O atsitiko taip dėl to, kad jūs vis to „rusų meškino“ bijojot ir dauguma Lietuvoje net nepagalvojot į kokius spąstus galvą patys kišat. Dauguma ir ligi šiol negalvoja.
Eurosąjunga būtent ir buvo sukurta kaip tik dėl to vienintelio tikslo, kad Europos tautas sunaikint, o žemyne apgyvendint iš viso pasaulio atsikrausčiusius imigrantus.
Šiandieninė Lietuva, kaip ir visa Europa, tad vis tik gilyn ir gilyn grimzta taip vadinamo „demokratinio liberalizmo“ ir globalizmo pelkėn. Dar šiek tiek ir jau neišsikrapštys... Visų pirmiausia siekiama sunaikint tautinę sąmonę, apnuodyt žmones kosmopolitizmu, internacionalizmu, liberalizmu. Tuo pat metu intensyviai ir netgi labai agresyviai visur naikinama tautinė mūsų europietiškoji baltųjų žmonių kultūra, moralė.
Nežinau, ar dauguma Lietuvoje šito ir tikrai nepajėgia kol kas suprast ar gal tiktai apsimeta nesuprantančiais... Ar greičiausia, tai tiesiog bijo patys sau tą supratimą pripažint... Kaip kad nepagydomu vėžiu sergantis žmogus bijotų sau pripažint, jog baisi mirtis artėja. Bando save iš paskutiniųjų apgaudinėt, kad galgi dar ne viskas galutinai prarasta, gal dar įvyks stebuklas... Būtent šitaip, man atrodo, elgiasi šiandien ne tik didžioji dalis lietuvių, bet ir visų kitų Europos šalių piliečiai. Aš šitą jau seniai pastebėjau ir kuo daugiau su europiečiais dabar neakivaizdžiai bendrauju, tai vis labiau įsitikinu. Žmonės dauguma suprast tai supranta daugmaž viską, tačiau bijo net patys sau tą pripažint, kad ateitis bus juoda, baisiai juoda...
Tačiau aš vis tiek tikrai negaliu jokiu būdu šitokio žmogaus elgesio pateisint. Čia jau jokių kompromisinių nuomonių būt negali... Tačiau esmė dabar būtent tame, kad lietuviai šiandien patys lyg avių banda į skerdyklą paklusniai eina.
Nė kiek neperdedant galima pasakyt, jog kada tas planas bus įgyvendintas tai bus lietuvių tautos jau tikra pražūtis. Taip lygiai kaip ir kitų, ypač mažųjų, Europos tautų. Lietuva čia nebus kokia tai išimtimi.
Nenorėčiau aš čia į pernelyg ilgus postringavimus leistis, tačiau turiu labai aiškiai pasakyt, jog man tai jau seniai pasidarė aišku, kad Lietuvoje kuo tolyn tuo baisyn...
Noriu, užbaigdamas, labai aiškiai pasakyt, vėl ir vėl ir vėl, kad jeigu dabar, Lietuvoje dar yra gal „tik“ keliasdešimt negrų, tai rytoj bus jų šimtas, dar po metų tūkstantis, o po dar kelių metų jau gal net ir šimtas tūkstančių... O kiek bus po 50 metų tai tik vienas velnias (ar Trockis) pragare galėtų pasakyt... Manau, kad tikrai ne mažiau negu Švedijoje.
Na, turint omeny, kad lietuviai juk, kaip ne kaip, yra pati nekenčiamiausia „žydšaudžių“ tauta, tai neokomunistai tikrai ir pasistengs, kad po 50 metų mūsų tautos jau ir išvis Lietuvoje neliktų. Greičiau išnaikins negu švedus.
Taigi, bus Lietuva, bet nebus lietuvių! Tai kam tada šitokia Lietuvos valstybė??? Net jeigu po 50 metų ir bus dar joje likę, na, kokia 30 procentų lietuvių (turiu omeny tikrus lietuvius, o ne „pilietinius“, ar „juodaodžius lietuvius“).
Reikia tad Lietuvos patriotams ne nuolat teisintis dėl šūkio „Lietuva – lietuviams“, o labai aiškiai visiems tiems mūsų šiandieniniams priešams pasakyt, kad mums jų „kitokios“ Lietuvos nereikia, mums reikia tik mūsų LIETUVIŠKOS Lietuvos. Na o jeigu jiems lietuviška Lietuva nepatinka, tai tegul tada pasiima patys savo vaivorykštines vėliavas ir emigruoja iš jos. Kad ir į Afriką. Niekas jų nelaiko. Kodėl tūkstančiai gerų Lietuvos žmonių buvo priversti savo gimtąją šalį palikt, o štai visokie globalistai ir federalistai, tolerastai ir anarchistai ligi šiol Lietuvoje likusiems lietuviams orą gadina... Varyt juos lauk!
Ir čia negali būt jokių kalbų daugiau apie kažkokį mandagumą. Partizanai prieš 60 metų apie mandagumą negalvojo, o paprasčiausia įspausdavo įkaitintu metaliniu antspaudu žvaigždę kolaborantui ant kaktos ir viskas, tas (ar ta) paskui iki gyvenimo galo turėjo su tuo gėdos ženklu jau ir vaikščiot. Pamenu, buvo Kauno istorijos muziejuje toks antspaudas, dar vaikystėje mačiau. Na o tie anų laikų kolaborantai – visokie stribai ir komjaunuoliai – tai gi juk ir buvo jie lygiai kaip ir dabartiniai tolerastai, toki pat savos tautos išdavikai ir Lietuvos priešų tarnai. Tada jie irgi sakydavo, kad „kitokią“ Lietuvą kuria, ne buržuazinę ir nacionalistinę, o tarybinę ir komunistinę. Taip ir šitie dabar varo visokią propagandą apie „pilietinę valstybę“, toleranciją, žmogaus teises ir panašiai.
Manau, sutiksit su manim, kad išorės priešai tai nėra tokie blogi, kaip vidiniai priešai, kurie yra savos tautos, savo Tėvynės išdavikai, kurie karo metu atidaro pilies vartus ir įleidžia vidun priešus, puolančius tą pilį... Tai iš visų priešų ir yra patys blogiausi, patys pavojingiausi priešai, kuriuos ir reikia labiausia nekęst. Na, dabartinėje Lietuvoje tokių dabar tikrai yra nemažai, kas lietuvių tautos išoriniams priešams tarnauja, kas savą tautą išdavė, kas Tėvynei visaip kenkia, į pražūtį ją veda, tautai duobę kasa.
Jie ir būtent jie yra tie, kas šiandien Lietuvai labiausia kenkia, kas yra didžiausia Lietuvai grėsmė. Jie ir yra, kaip aš juos pavadinčiau, juodi lietuviai, ar balti juodžiai, tik ne savo odos spalva, o dėl savo išties juodų darbų.
Ir jūs ir aš, visi mes žinom jų tų priešų vardus ir pavardes, kas jie yra Lietuvoje tokie, kokius postus užima, ką jau padarė ir ką dabar vis tebedaro, tačiau kažkodėl tai niekas pas jus Lietuvoje prieš juos jokių veiksmų nesiima, absoliučiai jokių. Jokio pasipriešinimo, jokio pilietinio nepaklusnumo valdžiai. O jie, kaip niekur nieko, ir toliau tautą smaugia, duobę Lietuvai kasa, jos išoriniams priešams ištikimai tarnaudamas. Taip yra todėl, kad tie tikrieji (ir patys blogiausi dabar!) mūsų tautos priešai sugebėjo jus daugumą įtikint, kad atseit ne jie ir ne jų ponai iš Briuselio, Vašingtono, ir iš Tel Avivo, didžiausią pavojų Lietuvai šiandien kelia, o Putinas su Lukašenka, na ir dar Vilniaus krašto tuteišiai. Jūs bijot Putino, bijot Lukašenkos, nekenčiate rusų, lenkų, dar kažko, o į vidinius Lietuvos priešus, atrodo, kaip lyg visai net ir nekreipiate dėmesio...
Jūs galit sutikt ar nesutikt su mano nuomone, bet man tai atrodo, kad ligi šiol pernelyg jau sureikšminami pavojai, Lietuvai atseit gręsiantys iš Rusijos pusės. Na, aš suprantu, kad skaudi praeities patirtis mus pamokė, jog iš rusų tikrai negalima nieko gero tikėtis, tačiau šiuo metu tai, man atrodo, absoliučiai klaidinga yra ir visą budrumą nukreipt vien tik į rytų pusę ir tikėt, jog visi pavojai Lietuvai atseit vien tik iš ten, o tuo tarpu tikrų pavojų kaip beveik visai net ir nepastebėt. Būtent pavojų, kurie gresia iš NATO, iš Europos Sąjungos, iš Amerikos, Izraelio, Suvienytų Nacijų Organizacijos ir t.t.
Ką gi, čia ir yra dabar tokia gudri politinė propaganda, kad vis nuolat gąsdint lietuvius rusais, o vakariečius įsivaizduot kaip lyg kokius angelus sergėtojus.
Aš tiesiai šviesiai galiu pasakyt, kad koks nors europarlamentaras Donskis tai šiandien yra tikrai nepalyginamai labiau Lietuvai pavojingas, nepalyginamai didesnis Lietuvos ir lietuvių tautos priešas, negu kad būtų Putinas ir Medvedevas kartu paėmus, plius dar net ir Žirinovskį pridėjus. Dabartiniai globalistai pačioje Lietuvoje yra patys didžiausi mūsų tautos priešai, kurių ir būtent reikia labiausia bijot, o ne kažkokio tai įsivaizduojamo rusų lokio...
Taip kad todėl aš sakiau, sakau ir sakysiu, kad jei žiūrėsit vien tik į rusus kaip į priešus tai nė nepastebėsit kai Lietuvoje atsiras tiek pat negrų ir musulmonų kaip jau dabar yra visur kitur (kol kas dar tik Vakarų) Europoje, ir tada jau bus kaput, tada jau bus alach akbar...
Beje, aš, pavyzdžiui, neseniai buvau tiesiog šokiruotas perskaitęs lietuviškame internete straipsnį, kur autorius visai rimtai rašo apie tautinio nacionalizmo „rusiškas ausis“, įžūliai sutapatinama lietuvių tautinį nacionalizmą su atseit Rusijos įtaka... Atseit kad nacionalistai, „neigdami ES ar globalizacijos privalumus, atsiduria Rusijos įtakos zonoje“... Taip būtent ir parašyta! Tame straipsnyje ir yra labai, sakyčiau, atvirai išdėstyta tautos priešų propaganda.
Reikia tad ne užmerkt akis ir galvot, tikėtis, kad gal bėdą savaime praneš pro šalį, o aktyviai tam priešintis, kovot. Europoje štai dar vis gi gana daug žmonių ligi šiol aktyviai tebesipriešina. Pavyzdžiui, kad ir Marinos Le Pen gana rimtas pasirodymas (sakyčiau, netgi pergalė) šiais metais prezidento rinkimuose Prancūzijoje juk tą kaip tik labai ryškiai ir parodė. Šiaip dalis (ir nemaža dalis!) prancūzų išreiškė savo protestą ir nepasitenkinimą esančia padėtimi. Prancūzų patriotai dar labiau susitelkė, pasiruošė tolimesnei kovai. O ką jau kalbėt apie patriotinės graikų partijos „Auksinė aušra“ pergalę Graikijoje parlamento rinkimuose...
Tik pagalvokit, jeigu Marina Le Pen būtų Prancūzijoje ėmus ir laimėjus rinkimus, tapusi Prancūzijos prezidente, na tai Prancūzija gi iškart, manau, tą pačią dieną turbūt ir išsivaduotų iš Europos Sąjungos, susigražintų savo buvusią valiutą franką. Na o jeigu iš ES pasitrauktų prancūzai, tai ir vokiečiai, manau, paskui tikrai tą patį irgi greitai padarytų, ir italai, ir anglai. Taip šis naujasis Sojūzas ir sugriūtų. Lygiai kaip sovietinis sugriuvo. Tereikia tik bent vieną plytą iš pamatų ištraukt. Prancūzija, beje, dar generolo De Golio laikais buvo juk iš NATO pasitraukusi. Dabar tereikia tik radikalaus valdžios pasikeitimo bent jau kurioje vienoje iš svarbiausių ES valstybių, kaip Prancūzija, ar Italija, ar Vokietija. Svarbiausia, kad radikalūs nacionalistai paimtų kur nors valdžią ir parodytų pavyzdį.
Tačiau ne viskas gi iškart gaunasi. Todėl ir einama žingsnis po žingsnio. Tautoms tereikia tik turėt pakankamai ryžto, kad imt ir būtent gerai „papūst prieš vėją“... Taip pat reikia asmenybių, kas nebijotų, kaip sakoma, užlipt turgaus aikštėj ant bačkos ir, kaip lyg koks Leninas kadaise, parodytų pirštu kurion pusėn istoriją reikia pasukt... Ką, ar jau pamiršom visus tuos paveikslus ir paminklus, kur Leninas pirštu rodė? Ką, ar galėtume rimtai tvirtint, jog jis tada istorijos nepasuko? Aš nekalbu čia dabar apie tai ar tas pasukimas tada buvo geras ar ne, tačiau faktas yra faktas ir prieš jį tikrai nepapūsi. Faktas yra, kad būtent tokios asmenybės, kaip Leninas, ir istoriją pasuka ir prieš vėją papučia.
Tačiau tas pat tinka pasakyti ir apie mūsų priešus. Tautos priešų tai gi nėra Lietuvoje labai daug, na gal koks tūkstantis visokių išgamų bus, na gal pora tūkstančių, bet tai, sutikit, išties nėra daug, palyginus su trim milijonais lietuvių... Tereikia tik, na, tereikia „brutalaus daržininko“, kad tautos daržą išravėtų... Jie tie mūsų priešai paprasčiausia tik yra labai dabar aktyvūs ir labai įžūlūs, tad ir atrodo kaip lyg jų daug būtų, bet iš tikrųjų tai jie tautos, sakyčiau, miniatiūrinė mažuma. Bet, iš kitos pusės, nereikia pamiršt ką šitų visų mūsų dabartinių priešų viena praeityje jų buvusi labai iškili atstovė (ne Lietuvoje, o Amerikoje), antropologė Margaret Mead kartą pasakė: „Niekuomet nemanykite, kad maža grupelė išmintingų ir savo reikalui atsidavusių žmonių negali pakeisti pasaulio. Išties, tiktai tokios grupelės ir įgyvendino visus pasaulio pokyčius“. Taigi todėl aš ir sakau, kad tereikia prisimint Leniną su Trockiu, kurie su maža grupele žydų bolševikų 1917 metais apvertė Rusiją, galima sakyt, aukštyn kojom, ko pasėkoje paskui ir mums to jų pakeisto pasaulio teko paragaut... Ligi šiol spjaudomės...
Taip kad šia, iš priešų pasiskolinta mintimi, savo pasisakymą aš ir užbaigsiu. Iš priešų reikia mokytis.


Valdas Anelauskas

Joomla 3.0 templates
Thursday the 25th. © 2017 Tomas Bikelis tomas@bikelis.lt