Air Lituanica: nuo ko viskas prasidėjo, ir kodėl negalėjo baigtis kitaip

Print

Jau pakankamai daug yra parašyta apie Zuoko Air Lituanica bankrotą, bet atrodo liko pamirštas dar vienas, istorinis aspektas. Kuris, beje, mums daug ką paaiškina. 
Taigi, viskas prasidėjo 2011 metais, kai rinkimuose į Vilniaus savivaldybės tarybą Zuoko judėjimas "Taip!" pažadėjo įkurti, tuomet dar, "AIR VILNIUS" oro linijas. Va kaip atrodė tie rinkiminiai pažadai, rodyti, be kita ko, ir Delfi reklaminiuose skydeliuose.


Aišku Zuokas tada buvo pateikęs ir daugiau vėliau netesėtų pažadų: pasirūpinti vaikų darželiais, pabaigti nacionalinį stadioną, Tautos namus, 20% atpiginti šilumą iki 18 lietuviškų centų už kilovatvalandę. Bet būtent avialinijų steigimo pažadas jam buvo primintas per 2012 metų rinkimų į Seimą debatus. Tik pažiūrėkite, kaip persimainė jo veidas išgirdus šį klausimą ( Visą debatų vaizdo įrašą galima rasti LRT mediatekoje, šis klausimas nuo 48 min 45s ):






Greičiausiai būtent po tokios gėdos debatuose Zuokas šį klausimą pavertė asmeniniu, ir pasirūpino būtent jo įgyvendinimu, net nebandydamas atsižvelgti kiek tai kainuos miestui.
Skaičiai gi yra labai paprasti. Ryanair naudojami Boeing 737-800 vieną keleivį nuskraidina jūrmylę už 8,17 amerikietiško cento, o Air Lituanikos Embraer 175 už 11,82 kas yra 50% brangiau.  Taip pat Air Lituanikos naudojamas ATR 42-500 keleivio skraidinimas tą pačią jūrmylę atsieina net 24,33 amerikietiško cento. Duomenys iš:

http://planes.axlegeeks.com/l/269/Boeing-737-800
http://planes.axlegeeks.com/l/303/Embraer-175 
http://planes.axlegeeks.com/l/125/ATR-42-500 

Esant tokiam kaštų skirtumui nebuvo net teorinės galimybės konkuruoti aviacijos pervežimų rinkoje. Tai tas pats, kas turint Renault Espace bandyti konkuruoti autobusų maršrutuose. Buvo bandymų teisinti mokesčių mokėtojų pinigų taškymą šiam iš principo atsipirkti negalinčiam projektui visokiomis kalbomis apie netiesiogines naudas, neva tai užsieniečiai masiškai atskridinėdavo būtent su Air Lituanica ir Vilniuje išleisdavo belenkiek pinigų. Tačiau tokių kalbų nebuvo net bandyta pagrįsti statistika, kokią gi keleivių dalį sudarė užsieniečiai. Man pačiam teko skristi su Air Lituanica iš Stokholmo, tarp keleivių nebuvo nė vieno švedo. 
Pasitelkiamas ir dar vienas argumentas, neva tai skrendant lietuviškomis avialinijomis jaučiame pasididžiavimą, dėl kurio esą negaila vėjai paleistų mokesčių.
Na bet prisipažinkite, kas jautėte pasididžiavima skrisdami _estams_ priklausančiu, išsinuomotu lėktuvu?



O kokius jausmus gali kelti skrydis beveik visiškai baltu, prancūzų gamybos, labai nekokią skrydžių saugumo reputaciją turinčiu ATR-42?



Galima suprasti dalį komentuotojų, teisinančius šį žlugusį verslą, kuriuos papirko ekonominės klasės keleiviams nemokamai dalinamai alkoholiais gėrimais, bet galų gale tenka pripažinti, kad Air Lituanica skrydžių sustabdymas buvo vienintelis logiškas Vilniaus valdžios sprendimas. Ir nėra sąžininga kaltinti liberalus ir Šimašių esą naikinant lietuvišką verslą. Visiškai priešingoje politinio spektro pusėje esantys Juliaus Pankos Tautininkai, kuriems niekaip neprikiši antilietuviškumo, lygiai taip pat į savivaldybės rinkimų programą buvo įrašę avialinijos projekto naudos miestui peržiūrą.

Joomla 3.0 templates
Thursday the 25th. © 2017 Tomas Bikelis tomas@bikelis.lt