• Palėvens vienuolynas (Kupiškio raj.)

          Dominikonus Palėvenėje fundavo Ukmergės apskrities teisėjas Laurynas Mykolas Odlianskis-Počobutas ir jo žmona Marijona iš Siesickių giminės. 1676 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Iš pradžių ji buvo nedidelė, stačiakampė vienanavė, su trisiene apside. Pagrindiniame fasade dominavo pereinamas bokštas su kupoliniu šalmu. Ilgainiui abipus navos buvo primūrijamos vienodo su ja aukščio trys koplyčios, o XVIII a. viduryje už didžiojo altoriaus pristatytas kiek pakrypęs į šoną vienuolių choras. Vienuolyno namai greta bažnyčios irgi baigti tik XVIII a. (1779 m.). Iš zakristijos vienos durys vedė į vienuolių chorą, kitos — į vienuolyną. Bažnyčios interjerą nuo XVIII a. vidurio puošia aštuoni vėlyvojo baroko ir rokoko formų altoriai, sakykla, sujungta su klausykla, unikalios ložės, dekoruotos kartušais su fundatorių herbais. Visa tai sudaro vientisą plastinį ir ikonografinį ansamblį, puikiai atspindintį čia gyvenusių vienuolių meninį skonį ir vienuolijos istoriją. Altoriai įvardyti dominikonų ordinui svarbių šventųjų bei siužetų titulais: Šv. Dominyko, Šv. Tomo Akviniečio, Šv. Jackaus, Šv. Kotrynos, Šv. Vincento Ferariečio, Rožinio Švč. M. Marijos, Nukryžiuotojo. Net ir praradusi pirminę spalvą bei spindesį interjero dekoro įranga pribloškia formų rafinuotumu, subtilia ansamblio išraiška. Kristaus Kančios koplyčioje, Nukryžiuotojo altoriuje nuo seno yra pagarsėjęs stebuklais kryžius su Nukryžiuotojo figūra. Prie vienuolyno ir bažnyčios veikė Šv. Rožančiaus brolija, kuri turėjo to paties pavadinimo koplyčią ir altorių. Žinoma, kad prie didžiojo altoriaus kabėję 1672 m. tapyti Lauryno Mykolo Počobuto ir jo žmonos Marijos portretai, kurie, kaip teigia vietiniai gyventojai, apie 1970 metus išvežti į Šiaulių „Aušros” muziejų. Fundatorių palaikai yra palaidoti po bažnyčios grindimis.

Daugiau informacijos rasite: Lietuvos vienuolynai

Foto: Hipis
2005