Panerių geležinkelio tunelis, arba 427 metrai po žeme
Vilniaus pakraštyje, Žemuosiuose Paneriuose esanti Zuikių gatvė šiandien ramus sostinės priemiesčio kampelis. Paskutinis tirpstantis pavasario sniegas mažyčiais upeliukais greta sodybų kliokia siauromis kalnų pašlaitėmis. Paneriuose gamta sukūrė didžiulius tarpeklius, stačiašlaites kalvas, kurias tiesiog norisi vadinti kalnais. Kažkur netoliese nudunda traukinys. Ten geležinkelis, jungiantis Vilnių su Lentvariu, toliau išsišakojantis į Kauno ir Gardino atšakas. Eidamas siaura gatvele, staiga pamatai priekyje žiojėjančią tunelio angą, atsiveriančią stačiame kalno šlaite.
Virš tunelio benamių landynė
Kadaise būtent šiuo tuneliu riedėjo traukiniai. Senus gerus laikus primena nuo garvežių dūmų pajuodęs tunelio skliautas. Norėtųsi šiuo tuneliu eiti tolyn, bet, deja, praėjimas užverstas šiukšlėmis, o pro statinio skliaute atsivėrusį plyšį byrantis smelis kone aklinai užvertė tunelį. Palubėje likęs gal poros metrų tarpas, pro kurį, vietos gyventojų teigimu, naktimis skraido šikšnosparniai.Žvelgiu į XIX amžiaus Vilniaus fotografo Juozapo Čechovičiaus nuotrauką, darytą 1873 metais. Iš tunelio angos, keldamas juodų dūmų debesį, išrieda traukinį tempiantis garvežys. Džiaugsmingo nuleidžiamo garo ūkčiojimo šios kalvos jau seniai nebegirdi. Ties tunelio anga vietos paaugliai įsirengė krepšinio aikštelę, tiesa, su vieninteliu krepšiu, o tunelio viršuje valkatos išsikasė žeminę, labai panašią į sovietinių diversantų žemines Rūdninkų girioje. Net keista žeminė pačiame tunelio viršuje, tiesiog virš skliauto. Net nejauku juk bet kada ši vieta gali įgriūti. Bet valkatoms tai, turbūt, ne motais. Viduje nei gyvos dvasios, tik kelios apdegusios senų automobilių sėdynės, naudojamos kaip gultai, laužavietė viduryje ir aplink besimėtančios šiukšlės ir buteliai. Beje, apkasai šioje vietoje buvo ir II-ojo pasaulinio karo metu, kai gynybinių įtvirtinimų liniją čia įsirengė vokiečiai.
Tunelis caro įgeidis?
Istoriniai šaltiniai liudija pirmasis traukinys Lietuvos žeme dundėjo 1860 metais. Jis iš Sankt-Peterburgo pro Turmantą, Ignaliną, Švenčionėlius, Pabradę atvyko į Vilnių. Ties Vilniumi geležinkelio linija baigėsi kelią link Lentvario jai pastojo aukštos kalvos. Tuo pat metu kita geležinkelio linijos, turėjusios sujungti Rusijos imperijos sostinę su Europa, dalis buvo tiesiama nuo Varšuvos į Kauną. Ties Kazlų Rūda nuo šios linijos ėjo atšaka į Virbalį ir toliau į Vokietiją. Kaune, Nemuno dešiniajame krante, geležinkelis taip pat įsirėmė į kalną. Jis buvo kur kas didesnis, nei Paneriuose. Bet tai negalėjo tapti kliūtimi Rusijos amžiaus statybai. Buvo nuspręsta iškasti du tunelius, pirmuosius ne tik Lietuvos žemėje, bet ir visoje tuometinėje Rusijos imperijoje.Yra ir kita, romantiškesnė tunelių statybos priežastį paaiškinanti versija, esą, šie statiniai nebuvę inžinerinė būtinybė, bet atsiradę dėl caro valdininkų noro įsiteikti savo valdovui. Pasakojama, kad imperatorius Aleksandras II, labai mėgęs ilsėtis Šveicarijoje, susižavėjo Alpių kalnuose iškirstais ilgais tuneliais, ir norėjo ką nors panašaus turėti savo šalyje. Tai žinodami, caro kanceliarijos klerkai ėmė inirtingai ieškoti vietos, kur galima būtų įrengti statomo geležinkelio tunelius. Ir rado būtent čia, Lietuvoje.
Šiandien tikrai nelengva pasakyti, kuri istorija arčiau tiesos. Kaune geležinkelio tunelis iki šiol sėkmingai naudojamas. Taigi, galime numanyti, kad jis išties buvo neišvengiamai reikalingas. Tuo tarpu kur kas trumpesnis Panerių tunelis sovietmečiu apleistas, netoliese įrengta jį aplenkianti geležinkelio linija.
Trys rubliai per mėnesį
Tuneliai Paneriuose ir Kaune pradėti statyti 1859 metais. Darbininkai buvo samdomi daugiausia Vilniaus gubernijoje. Darbo sąlygos, kaip ir visur Rusijoje, tiesiant geležinkelius, buvo labai sunkios. Buvo mokami vos trys rubliai per mėnesį.Darbams vadovavo pasamdyti vokiečių ir prancūzų inžinieriai. Darbas, turint omenyje to meto technikos pasiekimus, buvo labai sunkus tūkstančius tonų smėlio teko iškasti ir išvežti rankiniais karučiais, nuolat rizikuojant, kad mediniai statomo tunelio pastoliai neatlaikys milžiniško virš galvų slūgsančių žemės klodų svorio ir palaidos statytojus gelmėse. Vietomis, stengiantis palengvinti darbą, buvo atliekami sprogdinimo darbai. To meto tunelių statytojai dar neturėjo dinamito ir naudojo daug silpnesnės galios paraką. Paskui žemkasius ir sprogdintojus ėjo mūrininkai, statę požeminio koridoriaus skliautus.
Darbai Paneriuose buvo baigti per du metus. Iškastas 427 metrų ilgio tunelis. Kaune statybininkai užtruko net keturis metus, tačiau ir tunelis ten gerokai ilgesnis net 1280 metrų ilgio. Palyginimui Vilniaus centre, po Nepriklausomybės aikšte esantis automobilių tunelis yra 264 metrų ilgio.
Vokiečiai rengėsi susprogdinti
Kasmet pasirodydavusiame leidinyje Vilniaus gubernijos atmintinė knygelė 1860 metais pateikiama vieno iš iškilmingame tunelio atidaryme, kuriame dalyvavo ir Vilniaus gubernatorius, kalbėjusio prancūzų inžinieriaus kalba: Jau bus pusamžis, kai mūsų tėvai atvyko į šias kalvas su ginklu rankose. Mes čia atvykome tuo pačiu keliu, tačiau ne su ginklais, o su darbo įrankiais rankose. Neapykantos laikai praėjo, ir visos tautos šiandien tiesia viena kitai ranką. Ugnys, kurias mes matome ant šių kalvų, nėra dviejų priešo stovyklų ugnys. Šūkiai, kuriuos mes girdime, nėra dviejų kovojančių armijų šūkiai. Tai yra darbininkų, švenčiančių pirmąjį triumfą prieš kliūtis, džiaugsmo ženklai. Prancūzas, kalbėdamas apie karo ugnis, turėjo omenyje 1812 metų karą, kurio metu besitraukianti Napoleono kariuomenė patyrė pralaimėjimą prieš rusų armiją. Panerių kalvos matė ir daugiau dramatiškų istorijos įvykių - 1831 metais lietuvių sukilėliai čia susikovė su caro kariuomene, bandydami užimti Vilnių. Antrojo pasaulinio karo metais šiuo tuneliu tūkstančiai žmonių ešelonais buvo vežami į masinių žudynių vietą Panerių miške.Pasakojama, kad II-ojo pasaulinio karo pabaigoje besitraukiantys vokiečiai buvo pasirengę tunelį susprogdinti, tačiau staigi sovietų kariuomenės ataka neleido to padaryti. Sprogmenų prikrautas ešelonas, kuris turėjo būti įvarytas į tunelį ir susprogdintas, atiteko sovietams kaip karo trofėjus. Šiandien daug menantis tunelis apleistas. Vargu, ar po keliasdešimties metų čia dar bus galima pamatyti šiuos didingus skliautus, menančius didžiulės techninės pažangos žingsnius pirmųjų geležinkelių statybą. Unikalus inžinerinis statinys vis labiau yra, ir vargu bepavyks jį išsaugti. Svarbu, kad nors jo didesnysis brolis Kauno tunelis būtų išsaugotas ateities kartoms kaip technikos istorijos paminklas.
© Manvydas Vitkūnas, Valstiečių Laikraštis
Straipsnį kopijuoti ar platinti be autoriaus sutikimo draudžiama.