• Biržų pilis (Biržų raj.)

          Biržų pilies statyba pradėta 1586 metų vasarą. Vilniaus vaivada Kristupas I Radvila Perkūnas skubėjo pasistatydinti savo valdose stiprią, modernią tvirtovę. 1586 m. liepos 8 d. jis rašė savo broliui kardinolui Jurgiui Radvilai, kad Biržuose pradėta pilti pylimus, statyti pilies sienas ir tikimasi tais metais pilies sienas pakelti 4 uolektis (Lietuvos uolektis - 60,43 cm.; Krokuvos uolektis - 58,60 cm.; Romos uolektis - 59,62 cm.) bei išmūryti visus bokštus, o 1587 m. visus mūro darbus užbaigti. Perkasą kasdien kasdavo 200 žmonių. Meistrai ir amatininkai buvo italai ir vokiečiai.
          Pagrindiniai pilies statybos darbai užbaigti 1589 metais. Tų metų gegužės 1 dienos rašte Biržų miestui Radvila Perkūnas tai patvirtino: "Su Dievo pagalba naujai pastatėme mūsų Biržų pilį, o toje pilyje išmūrijome bažnyčią".
          Pilį pastačius, Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos išrūpino privilegiją, suteikiančią Biržams Magdeburgo teises, herbą ir antspaudą. Privilegija duota Varšuvoje 1589 m. kovo 9 d.
          Pilis buvo pastatyta pagal teorinę kvadratinio plano bastioninių tvirtovių schemą. Fosa buvo 15 švedų pėdų (Švedų pėda - 28,69 cm.) gylio (4,45 m.), jos dugne būta griovio su vandeniu. Pylimo aukštis kartu su brustveru buvo apie 19 Švedų pėdų (5,64 m.). Kadangi pylimai vėliau buvo performuoti pagal nyderlandų pavyzdį, negalima nustatyti pirmosios pilies išorės poligono kraštinės ilgio. Iš 1625 m. plano tegalima apytikriai pasakyti , koks yra buvęs pylimų ir fosos skerspjūvis: jį sudarė 274 prentai (prentas - ilgio matas, lygus 10 Romos pėdų, kartais - 12 ar 15 pėdų. Romos pėda - 29,81 cm.; Lietuvos pėda - 30,215 cm.), arba 81,34m. Bastionų ir griovio šlaitai iš lauko buvo sutvirtinti mūro kiautu. Pylimų kampuose po žemėmis buvo išmūryti parako rūsiai. Pilis turėjo keturis bastionus, po vieną kiekviename pylimų kvadrato kampe.
          Rytinio pilies kiemo šone stovėjo vartų pastatas. Išliko po žemėmis tik apatinės jo sienų dalys. Būta dviaukščio 19,5 m. ilgio ir 11,7 m. pločio stačiakampio pastato. Jis buvo primūrytas prie gynybinės sienos išilgai rytinio pylimo. Į šiaurinį vartų pastato galą rėmėsi per fosą permestas medinis tiltas.
          Pilies kieme išsidėstė keli mūriniai pastatai. Svarbiausias iš jų - triaukščiai Radvilos Perkūno rūmai. Netoli rūmų, į vartų pusę, stovėjo mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Kieme buvo arsenalas ir maisto sandėlis. 1625 m. švedų plane pažymėti dar keli mūriniai pastatai. Jų paskirtis kol kas nenustatyta.
          Nors pagrindiniai pilies statybos darbai užbaigti 1589 m., tvirtovė ir toliau buvo stiprinama ir tobulinama. 1597 m. jos arsenalas buvo papildytas Rygoje pagamintomis patrankomis. Per abu XVII a. karus su Švedija (1600 - 1629 ir 1655 - 1660 m.) Biržų pilis buvo svarbiausia Lietuvos karinė tvirtovė.

Informacijos šaltinis: Stasys Pinkus. Biržų pilis. 1986