- Gelgauidiškio dvaras (Šakių raj.)
Archeologiniai tyrimai parodė, kad žmonės Čia gyveno jau V - X amžiuose. Vėliau, kraštą puldinėjant kryžiuočiams, gyventojai paliko šias vietas. Po Žalgirio mūšio čia vėl užverda gyvenimas, renkasi naujakuriai - jotvingių palikuonys nuo Merkinės, Gardino. 15a. pabaigoje dabartinė vietovė kairiajame Nemuno krante buvo Gedgaudų dvaro, kurį 15a pradžioje dešiniajame Nemuno krante kartu su pilimi pastatė ir įkūrė Jurgis Gedgaudas, atšaka ir vadinosi Gedigaudiškiu. 1504 metais palivarką Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras, kartu su didele giria, padovanojo savo raštininkui Povilui Sapiegai. 1566 m. Gelgaudiškį valdė Povilas Sapiega. Iš Sapiegų dvarą ir girią 1585 m. nusipirko Gardino žemės teisėjas Grigalius Masalskis, iš jo 1586 m. dvarą nusipirko Kasparas Oziemblovskis. 1599m. jo sūnūs dalinosi tėvo turtus. Tuo metu pirmą kartą paminimas Gelgaudiškio pavadinimas ir tai, kad čia jau yra 15 kaimų. 1691 m. dvaras priklausė Kazimierui Oziemblovskiui. 18 a. Gelgaudiškį ir girias valdė Gelgaudai ir Čartoriskiai. 1797 m. Gelgaudiškį iš kunigaikščio Adomo Čartoriskio nupirko vokiečių baronas Teodoras Henrikas Frydrichas Kodelis. Jis perka tik žemutinįjį Gelgaudiškį, aukštutinįjį nuperka Otonas melkė. Žemutinis Gelgaudiškis priklausė keturioms Kodelių kartoms.
Po 1887 metų Aleksandro III įsako , draudžiančio valdyti užsieniečiams dvarus Rusijos imperijos pasienio zonoje, Francas Koidelis buvo priverstas 1892 m. parduoti dvarą lietuvių bendrovei. 1898 m. Gelgaudiškį nuperka Kauno gubernijos dvarininkė A.M. Komar už l mln. Rublių. Po jos mirties dvarą paveldėjo sūnus Medardas. Komarai buvo paskutinieji žemutinio Gelgaudiškio dvarininkai.
Po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusioje nepriklausomoje Lietuvoje 1922 metais įvykdyta žemės reforma. Komaro dvaras buvo išparduotas, o rūmuose įsteigta vaikų prieglauda. Rūmai yra neoklasicistinio stiliaus architektūros paminklas. Rūmus supa senas parkas, pereinantis į miško parką.
Daugiau informacijos rasite:
http://www.sakiai.lt/?inf=seniunijos_2
Foto: Hipis
2005
