• Kiti objektai - Jašiūnų dvaras (Šalčininkų raj.)

          Balinskių dvaro rūmai Jašiūnuose pastatyti 1824 – 1828 m. Visas sodybos ansamblis išsidėstęs 2 km į vakarus nuo Vilniaus – Lydos plento, kairiajame Merkio upės krante. Į rytus nuo rūmų skleidžiasi parteris, prie kurio iš šiaurės glaudžiasi oficina,o iš pietų – svirnas. Šalia svirno stovi žirgynas, dar toliau į pietryčius, įkalnėje – kalvė su ratine. Atokiau nuo rūmų pastatyti tvartai, o kitapus keliuko – kumetynas.
          Kitame upės krante, miškingo slėnio šlaite, yra dvaro kapinės.
          Didžiausią dvaro sodybos dalį užima parkas. Parke sukurtos raiškios želdinių kompozicijos, plastiško kontūro medžių masyvai, grakščiai vinguriuoja takai. Daugiau kaip pusę parko teritorijos užima vejos. Parke auga apie 30 rūšių spygliuočių ir lapuočių medžių.
          Dviaukščiai pailgi stačiakampiai rūmai dengti keturšlaičiu stogu, gerai matomi iš upės slėnio, dominuoja apylinkėje tūriu ir puošniomis formomis. Abiejų aukštų patalpos sudėstytos simetriškai, anfiladine tvarka, susisiekia tarpusavyje ir su koridoriumi. Platūs paradiniai laiptai iš vestibiulio veda į antrąjį rūmų aukštą. Rūmų išorės formos vėlyvojo klasicizmo krypties. Pagrindinis fasadas ypač originalios kompozicijos.
          Jašiūnų dvaro rūmus projektavo architektas Karolis Podčašinskis. K.Podčašinskis būdinga ampyrui maniera keturių dorėninių kolonų portiką iškėlė į antrąjį aukštą, virš trijų atvirų arkų prieangio. Fasade į parko pusę portiką pakeitė balkonu ir suporintais piliastrais. Rūmų kampus puošia nišos su piliastrais iš šonų. Fasadų plokštumas dar pagyvina traukos, langų apvadai.
          Gana puošnus rūmų vidus: daugumoje patalpų veidrodiniai skliautai. Erdvios laiptinės nišose stovėjo skulptūros, virš durų buvo medžių raižiniai. Antrojo aukšto kambarius puošė augalinio motyvo lipdiniai, saikingai paauksuoti plafonai, angokraščiai, frizai.
          Jašiūnų dvaro rūmuose jau pastebima ampyro ir romantizmo įtaka, tai vienas originaliausių Lietuvos vėlyvojo klasicizmo kūrinių.
          Tuo pat laiku kaip ir rūmai, pastatyta oficinos dalis – vienaaukštis namelis su beveik simetriškai dviem eilėmis išdėstytomis patalpomis. Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994, p.314-315.

Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. – Vilnius, 1994, p.314-315.

Foto: Hipis, 2004