Kiti objektai - Kairėnų dvaras

Kairėnų dvaro rūsiai

Vilniaus pakraštyje, Kairėnuose yra Vilniaus universitetui priklausantis dvaras. Dabar čia įsikūręs Botanikos sodas. Dabartinėje botanikos sodo erdvėje jau XVI a. buvo įsikūręs Kairėnų dvaras. Dvarą valdė garsios didikų šeimos – Tiškevičiai, Lopacinskiai. Būtent su pastarąja didikų gimine siejamas ir paskutinysis, itin ryškus ir aktyvus šio dvaro gyvavimo laikotarpis – XIX šimtmetis. Būtent tuo metu čia buvo intensyviai formuojamas romantinis peizažinio tipo parkas su įspūdinga keliasdešimties tvenkinių sistema, dvare veikė mėgėjiškas teatras. Literatūroje pažymima, kad dvaras anuomet buvo ryškus Vilniaus kultūrinio gyvenimo traukos centras, čia lankėsi žymūs elito, inteligentijos atstovai. Šiandien Kairėnuose galime pamatyti ne tik keletą išlikusių dvaro pastatų, bet ir senojo parko erdves.
Pirmaisiais ansamblio kūrėjais laikomi Isaikovskiai, valdę Kairėnus 1596-1691. To laikotarpio pradžioje susiklostė renesansinė sodyba su parku ir mūriniais rūmais (jų liekanos yra iš XVI a. pab. – XVII a. pr.). XVIII a. dvaras priklausė Sapiegoms. 1759 atiteko didikams Lopacinskiams. Jie restauravo rūmus, pastatydino svirną, kuris kartu buvo ir iždinė, ir oficina, atnaujino parko tvenkinius ir kanalus. XVIII a. pab. daugelis pastatų sudegė. XIX a. pr. buvo pastatyti nauji mediniai 1aukšto rūmai. Ansamblį 1813-1857 m. gerokai pertvarkė D.Marikonytė- Lopacinskienė. Parkas tapo romantinio stiliaus. XIX a. vid. Sodyboje stovėjo dvi oficinos, lauko virtuvė, smuklė su bilijardine, sodininko namas ir kiti mažesni pastatai. 1870 m. sodybą nusipirko Juozapas Tiškevičius. Buvo pastatyti, išplėsti ūkiniai pastatai. 1899 m. dvaras atiteko pirkliams Stolypinams. Per I pasaulinį karą ansamblis smarkiai nukentėjo: nugriauti mediniai rūmai, oficinos, pavėsinė, apleistas parkas. 1933-1974 m. Kairėnuose veikė psichoneurologinė ligoninė. 1794 m. pastatai ir parkas perduoti Vilniaus universiteto botanikos sodui.
Rūmai (buvusi arklidė) - XIX a. II ketvirčio pastatas, turintis romantizmo bruožų. Stovi parko šiaurinėje dalyje. Yra pailgo stačiakampio plano, tinkuoto plytų mūro. Simetrišką tūrį sudaro trys dviejų aukštų rizalitai (vidurinis ir šoniniai) ir juos jungiančios 1 aukšto mansardinės dalys. Šoniniai rizalitai buvo gyvenami, vienaaukštėse dalyse buvo pačios arklidės (pirminis vidaus planas pakeistas 1933, pritaikius pastatą ligoninei). Romantizmo įtaką atspindi klasikinio orderio ir neogotikos elementų derinys. Abu ilgieji fasadai panašūs; šoninius rizalitus paryškina trikampiai frontonai, vidurinį- laiptuotas atikas. Frontonų siluetą pagyvina romantiniai bokšteliai- kuorai. Pagrindinio fasado I aukšto langai su archivoltais. Galinių fasadų stačiakampius langus puošia tiesiniai sandrikai ir tarpulangių intarpai.

Literatūra: Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. I tomas. – V., 1988, p.261-262.

Kairėnų dvaro ledaunė