Buvusius slaptus kariškių požemius dar šiemet ketinama atverti smalsuolių akiai
Gintaras KandrotasDaugelis vyresniosios kartos žmonių turbūt dar pamena sovietmečiu gana dažnai rodytą kinofilmą "Ypatingos paskirties zonoje", pasakojusiame apie sovetinių desantininkų kasdienybę ir "žygdarbius". Tačiau iki šiol, ko gero, nedaug kas žinojo, kad dalis šio filmo kadrų buvo nufilmuoti ne kur kitur, o visai netoli Kazlų Rūdos, Gulioniškės kaime buvusioje tikrų tikriausioje desantininkų vadavietėje. Šį kariniu paveldu pripažintą ir kitados itin slaptą objektą dabartiniai jo savininkai dar šiemet žada atverti turistams ir smalsuoliams.
Po kalvele - smarkiai saugomi slapti požemiai
Slapta požeminė oro desantinių pajėgų vadavietė Gulioniškės kaime (o tiksliau - tankiame miške maždaug už dviejų kilometrų nuo garsiojo karinio aerodromo - aut. pastaba) buvo pastatyta 1978 metais. Apie 1000 kvadratinių metrų ploto požemius šiandien slepia eglių jaunuolynas. Iš pirmo žvilgsnio - tai tiesiog eilinė kalvelė lygumu labai nepasižyminčiame miške. Ant jos iki šių dienų tebestovi daržinę primenančios kareivinės. Būtent iš šių neišvaizdžių kareivinių ir veda ilgi siauri laipteliai į požemį, kuriame visada vienoda oro temperatūra, kuris visada yra sausas, kuriame buvo įrengtos visos komunikacijos ir iš kurio yra dar bent keli atsarginiai išėjimai. Požemyje būta ir dyzelinio elektros generatoriaus (jo dalis dar išlikusi), ir ventiliacijos sistemos, ir palydovinio ryšio. Slaptoji vietelė sovietinės armijos buvo itin kruopščiai saugoma: aplink 5-6 hektarų plotą driekėsi dviejų eilių spygliuotos vielos tvoros, prie visų artyn vedančių keliukų būta postų su apkasuose įtvirtintais šarvuočiais. Statant šį objektą, apsieita be vietinių statybininkų - visus darbus atliko atvykėliai iš kitų respublikų.Eilinių mirtingųjų kariškiai neįsileisdavo
Kaip sako viešosios įstaigos "Judrės parkas", kuriai dabar priklauso garsioji vadavietė, direktorius Evaldas Vaičiūnas, toks ypatingas slaptumas aiškinamas tuo, kad iš čia 15 metų buvo vadovaujama sovietinių oro desantinių pajėgų europinei daliai. Todėl, baigus statybas, 1978 metais čia buvo leista nufilmuoti rašinio pradžioje minėtą filmą, o jau po to ilgus metus eiliniai mirtingieji čionai nepakliūdavo. Pasak E.Vaičiūno, netgi vietiniai pareigūnai, kurie vėliau girdavosi buvę požemiuose, geriausiu atveju tėra buvoję tik kareivinėse ar pirmoje požemio patalpoje. Kariškiai savo paslaptis buvo linkę saugoti. Sovietinei armijai 1993 metais palikus Lietuvą, vadavietė atiteko Lietuvos kariškiams, o vėliau buvo nuspręsta ją privatizuoti. Dabar jau sunku pasakyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis rusų paliktas gan tvarkingas objektas buvo apiplėštas ir gerokai nusiaubtas. Nežinia, kiek ilgai požemiai dar būtų buvę niokojami, tačiau objektu 2000 metais susidomėjo "Judrės parkas", kuris ir įsigijo buvusią vadavietę.Ketina imtis karinio turizmo
Pasak E.Vaičiūno, gana nebrangiai įsigijusi požeminę vadavietę ir vos už 800 metrų buvusius karininkų poilsio namus (populiariai "Generolų vila" vadintus - aut. pastaba), viešoji įstaiga "Judrės parkas" turėjo sumanymą imtis karinio turizmo. Požemiuose ketinama įkurti muziejų, kuriame būtų eksponuojami būtent 1978-1993 metų eksponatai, atkurti kino salę su autentiška kino aparatūra ir netgi įrengti į kareivines panašų viešbutį. - Mes tikrai nebūsime Grūto parkas. Stengsimės, kad visi mūsų eksponatai veiktų. norime akcentuoti istoriją, bet ne politiką, - pabrėžė E.Vaičiūnas.Turistams - autentiški kino filmai, kareiviška košė ir ekskursijos į kitus objektus
Pasak jo, karinis turizmas populiarus yra Vakarų šalyse, populiarėja jis ir Lietuvoje. Netgi firmos savo darbuotojams jau rengia kelių dienų stovyklas karine tematika, tik daro tai visiškai tam nepritaikytose vietose. O čia sąlygos būtų tiesiog idealios. E.Vaičiūno teigimu, turistus galima būtų pavėžinti ir to laikmečio rusiška karine technika, ir kareiviška koše iš katiliukų pavaišinti. Apsistojusiems kelioms dienoms, būtų galima surengti ekskursijas į pasienyje su Lenkija ir Rusija esančius dzotus ar Plateliuose buvusią raketinę bazę.Rekonstruos ir "Generolų vilą"
Turizmui galvojama pritaikyti ir "Generolų vilą". Šis kelių aukštų statinys, kurio kurio statybai panaudotos įspūdingo dydžio metalinės konstrukcijos, buvo suręstas kiek vėliau, 1980 metais. Generolų ir kitų aukšto rango kariškių patogumui čia veikė ir valgykla, ir pirtis su baseinu, ir kiti patogumai, buvo organizuojamos medžioklės. Po gerų pratybų juk reikėjo gerai pailsėti... Vila taipgi buvo gerokai nusiaubta pastaraisiais metais, nors išeidami rusai ją paliko su indais ir užuolaidomis. Dabar ji pamažu restauruojama.- Norime vilą atstatyti tokią, kokia ji ir buvo, tik panaudojant tam šiuolaikines statybines medžiagas. Joje vienu metu galėtų apsistoti apie 50 žmonių. Ateityje galbūt aplink pastatysime keliolika medinių namukų, - apie savo veiklos perspektyvas kalbėjo E.Vaičiūnas.
Projekto vertė - apie trys milijonai litų
Jis sakė, kad "Judrės parkas" jau rengia projektus paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti. Bendra projekto vertė būtų apie 3 milijonai litų.- Mums labai trukdė tai, jog nėra išlikusios jokios šių objektų techninės dokumentacijos. Architektai čia mėnesius dirbo, kol viską iš naujo išmatavo, apžiūrėjo ir projektus parengė. Žiūrėjom filmą, kalbinom liudininkus... Dabar projektai jau yra, tad netrukus prasidės tikrasis darbas, - aiškino E.Vaičiūnas. Jo manymu, jau šių metų antrąjį pusmetį dalis darbų turėtų būti padaryti, ir buvę itin slapti požemiai atsivers turistų bei smalsuolių akims.
2005.02.26
© Gintaras Kandrotas, Suvalkietis