Kazlų Rūda turistus vilios miškais

Kazys KAZAKEVIČIUS
kazys@lzinios.lt

Kazlų Rūdos savivaldybė bei čia veikianti viešoji įstaiga „Judrės parkas“ ketina iki šiol turistų labai retai lankomą Kazlų Rūdos kraštą paversti itin patraukliu turistiniu objektu – Lietuvos bei užsienio turistus vilioti dviračių takais, komercine medžiokle bei rekonstruota sovietinės kariuomenės palikta požemine vadaviete.

Tarp miškų įsikūrusi Kazlų Rūdos savivaldybė iki šiol yra retai turistų lankomas kraštas. Beveik 60 procentų savivaldybės teritorijos užima miškai, tik 2 procentus – vandens telkiniai. Ten, kur nėra miškų – gana derlinga dirbama žemė, kurioje auginami javai, bulvės ar linai. Tuo tarpu miškų teikiami malonumai išnaudojami menkai. Nebent čia atvažiuoja aplinkinių miestų – Marijampolės, Kauno gyventojai pauogauti ar pagrybauti.

Uždrausta teritorija

Kazlų Rūdos miškai vasaromis pilni mėlynių, aviečių bei įvairiausių grybų. Tačiau iš tokių atvykstančių turistų nei savivaldybei nei čionykščius miškus prižiūrinčiai Kazlų Rūdos mokomajai miškų urėdijai, nei ir taip retų kaimų gyventojams nėra jokios naudos, tik bėda – po dažno tokių turistų antplūdžio reikia kuopti jų miško aikštelėse ar pamiškėse paliktas šiukšles.
Turizmo departamento užsakymu Kazlų Rūdos savivaldybės turizmo plėtros galimybių studiją rengę L.Janulienės firmos „Atkulos projektai“ specialistai, iki šiol šioje savivaldybėje turizmo infrastruktūra išplėtota labai prastai, menkai išplėtotas viešųjų paslaugų teikimo tinklas. Iš dalies taip atsitiko dėl to, kad sovietmečiu aplink Kazlų Rūdą buvo prikurta daug įvairių karinių bazių, tad į aplinkinius miškus prašalaitis įkelti koją nelabai tegalėjo.
Dabar situacija keičiasi. Nors kai kuriuose miškų plotuose tebešeimininkauja kariškiai - čia yra įkurtos dvi mokymo bazės, tačiau kita dalis miškų yra lankytini. Specialistų įsitikinimu, turizmas gali tapti viena iš prioritetinių Kazlų Rūdos savivaldybės sričių.
Kazlų Rūdos savivaldybės mero patarėja Judita Simonavičienė teigė, kad išanalizavę rengiant turizmo plėtros galimybių studiją atliktos savivaldybėje esančių įstaigų darbuotojų, gyventojų apklausos duomenis, ekspertai pasiūlė šiame krašte plėtoti aktyvų savaitgalio turizmą. Tam išnaudojant miškų teikiamus privalumus – įrengti 34 kilometrus dviračių trasų, nutiesti 21 kilometro ilgio riedučių taką, šalia jų įrengiant poilsiavietes.
„Kazlų Rūda yra palankioje geografinėje padėtyje – netoli Kaunas, iš kurio savaitgaliais tikimės sulaukti didžiausių turistų srautų. Be to, geras susisiekimas tiek geležinkeliu, tiek ir automobilių keliais ne tik su Kaunu, bet ir kitais miestais“, - sakė Simonavičienė.
Anot Turizmo departamento turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjo Gintauto Indriūno, parengta turizmo plėtros galimybių studija pagelbės rengiant investicinius projektus Europos Sąjungos struktūriniams fondams, kuriant turizmo infrastruktūrą.

Kariška dvasia

Ekspertai Kazlų Rūdos savivaldybės vadovams pasiūlė pasirūpinti ir Kazlų Rūdos miškuose esančių buvusių sovietinės kariuomenės vadaviečių bei poilsio bazių likimu. Mat miškuose ties Kazlų Rūda 1980 metais, vos per keletą mėnesių buvo pastatyta 3 aukštų vila čia poilsiauti atvykstantiems aukšto rango karininkams. Ši vila šiuo metu priklauso viešajai įstaigai „Judrės parkas“.
„Kiek teko girdėti, vila 1980 metais buvo statoma labai skubiai ir pastatyta per palyginti trumpą laiką. Pasakojama, kad tais metais joje poilsiauti buvo užsimanęs Jurijus Andropovas. Ar jis į čia buvo atskridęs, nežinau, bet nuo to laiko vilą vadino tai „Andropovo vila“, tai „Brežnevo vila“, - pasakojo „Judrės parko“ direktorius Evaldas Vaičiūnas.
Vila pastatyta itin gražioje vietoje, ties Judrės upeliu, ant kurio bebrai yra pastatę didžiulę, beveik 2 metrų aukščio užtvanką. Ši vieta pačių aukščiausių sovietinės armijos kariškių poilsiui buvo pasirinkta neatsitiktinai – visai šalia, vos už poros kilometrų yra buvęs didžiulis sovietinis aerodromas. O keleto kilometrų ilgio pakilimo takas buvo nuklotas dviem eilėm betoninių plokščių, kas sudarė sąlygas čia leistis net ir didelės keliamosios galios kariniams lėktuvams.

Nepaprastas palikimas

Trijų aukštų statinio viršutiniame aukšte buvo įrengti prabangūs apartamentai su balkonais aukščiausio rango kariuomenės vadams, o žemesniame – kiek kuklesni kambariai. Čia besiilsinčių kariškių patogumui buvo restoranas, baseinas, pirtis. Rūsiuose buvo įrengti garažai.
1993 metų vasarą, kai sovietinė armija kraustėsi iš Lietuvos vilą bei netoliese esančią požeminę vadavietę jie paliko tik rugpjūčio pabaigoje. Išsikraustydami iš požeminės vadavietės išsivežė visą ten buvusią sudėtingą įrangą, baldus bei kitą turtą, tuo tarpu viloje paliko ne tik užuolaidas ant langų, bet net ir indus. Tačiau prieš ketvertą metų, kai vilą iš Valstybės turto fondo įsigijo „Judrės parkas“ čia tebuvo likę tik sienos.
„Pernai pradėjome vilos kapitalinį remontą. Iki šios vasaros vidurio tikimės jį užbaigti ir vilą pritaikyti turizmo reikmėms. Manome, kad čia vienu metu galės apsistoti apie 50 poilsiautojų“, - pasakojo Vaičiūnas.
Šioje viloje bei netoli jos pastatytuose rastų nameliuose galės poilsiauti tie, kas mėgsta kiek ramesnį poilsį – medžioklę, pasivažinėjimą po mišką dviračiais, riedučiais ar šiaip pasivaikščiojimą. Kiek aktyvesnio poilsio mėgėjai galės rinktis kitą, vos už kilometro nuo vilos esantį objektą – buvusią požeminę sovietinės kariuomenės vadavietę. Čia, maždaug 10 metrų gylyje nuo žemės paviršiaus taip pat bus įrengti poilsio kambariai, sovietinės karinės technikos bei įrangos muziejus. Tikimasi atkurti ir dar ne taip seniai čia buvusią kino salę, sumontuojant to laikmečio kino projektorius.
„Šiame beveik tūkstančio kvadratinių metrų ploto bunkeryje buvo sovietinės oro desanto divizijos vadavietė bei ryšių mazgas, apėmęs visą europinę buvusios SSSR dalį“, - sakė „Judrės parko“ direktorius. – „Net buvo tiesioginis ryšys su Maskva. Būtent čia, gavus signalą iš Maskvos, galėjo prasidėti karas. Manau, kad tai bus įdomu ne tik mūsų šalies turistams, kurie gal jau ne visi prisimena šaltojo karo laikus, bet ir užsieniečiams, kuriems pamatyti tokius bunkerius būtų didžiulė atrakcija“.
Vaičiūno sumanymu, apie 1978 statytame požeminiame bunkeryje vienu metu galėtų apsistoti apie 250 turistų. Jau dabar, yra besidominčių šiuo į kultūros vertybių sąrašą įtrauktu objektu. Deja, kol kas nei užsieniečių, nei vietos turistų naujieji požeminės vadavietės šeimininkai įsileisti nenori – pirmiausia reikia patalpas pritaikyti lankytojų srautui, kad vaikščiojimas po požemius nekeltų pavojaus jų sveikatai.
Tikimasi, kad lankytojams miško tankumyne paslėptas bunkeris lankytojus priims antroje vasaros pusėje, kaip ir vila. Iki to laiko vyks pastatų rekonstrukcija, kuri kainuos apie 3 milijonus litų. Pinigų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.

2005.02.22

© Kazys KAZAKEVIČIUS, Lietuvos Žinios

Atgal į Kazlų Rūdos VDV divizijos vadavietės puslapį